Taigi, Forestas Gampas – didžiausias savo miestelio keistuolis, kurį jo motina taip stipriai myli, kad net pasidulkina su kažkokios normalios mokyklos direktoriumi vien dėl to, kad jos sūnų priimtų į eilinę mokyklą. Kitaip vaikis būtų į internatą išsiųstas. O normalioje mokykloje buvo atstumtas, tik viena mergaitė vardu Dženi jį mėgo. Nuo pat vaikystės jis turėjo didelių problemų su sveikata. Tiksliau, buvo invalidas, tad gydytojas uždėjo jam ant kojų baisius protezus. Vaikščiojo kaip terminatoriaus pirmas prototipas! Ir vieną dieną nutinka toks mažas didelis stebuklas – jį dviračiais ima vytis to pačio miestelio jaunieji chuliganai. Jam bandant bėgti nukrenta protezai ir paaiškėja, kad jo kojų negali ne tik dviračiai, bet ir mašinos pavyti. Ir greitų kojų dėka jis gana sėkmingai žaidė amerikietišką futbolą dėl kurio patenka į gerą koledžą.
Vėliau Gampas paimamas į kariuomenę, po ilgų treniruočių išsiunčiamas į karą Vietname. Aišku, per savo durną galvą tampa didvyriu, nes išgelbėja visą kuopą nuo mirties. Na, ne visai visą – mirė tik kažkoks tai krevečių ekspertas Baba, kuris jam apie tas vandens gėrybes pripasakojo tiek, kad Forestas vėliau atidarė krevečių žvejybos kompaniją ir tampa milijardieriumi.
Kad ir koks jis kvailas bebūtų, jam visada visur sekasi, jis visada visur laimi ir būna pirmas. Nors… Kaip jis mėgdavo sakyti, kvailį iš darbų pažinsi. Visą filmo laiką buvo gaila dėl to, kad jis mylėjo tą mergaitę, o ta mergaitė davėsi su kitais nežinia kur. Kad ir koks kvailas buvo Forestas, kažin ar rasi geresnės širdies personažą, kurį kada nors būtų sukūręs Holivudas.
That day, for no particular reason, I decided to go for a little run. So I ran to the end of the road. And when I got there, I thought maybe I’d run to the end of town. And when I got there, I thought maybe I’d just run across Greenbow County. And I figured, since I run this far, maybe I’d just run across the great state of Alabama. And that’s what I did. I ran clear across Alabama. For no particular reason I just kept on going. I ran clear to the ocean. And when I got there, I figured, since I’d gone this far, I might as well turn around, just keep on going. When I got to another ocean, I figured, since I’d gone this far, I might as well just turn back, keep right on going.