Užvakar ryte pabudau ir sugalvojau, kad tai yra labai svarbi diena ir reikia gerai atrodyti. Žinia, pasakyti lengva, o padaryti sunku. Ypač jei dieną prieš tai buvo nueita miegot bent keturiom valandom vėliau nei reiktų ir dėl to po akim tamsūs apskritimai ryškesni nei smarkiai gavus akin. Tačiau visi žino, kad aš esu optimistas, tad pagalvojau, kad jei atėjus laikui žiūrėsiu į tą žmogų tam tikru kampu, tų paakių gali ir nesimatyti, tad ruoštis verta.
Priėjęs prie veidrodžio prisiminiau panašią sceną iš “pono Byno”, kai vargšelis skutosi nosies plaukus su paprasta barzdaskute. Aš gi ne ponas Bynas ir netgi ne vargšelis, tad tokiom priemonėm panaudoti drąsos neturiu. Bet ir tie lauk styrantys plaukeliai labai jau negražiai atrodo. Pagalvosit, kad juos pincetu išsitraukiau ar žirklėmis nusikirpau? Ne, buvo visai ne taip. Turiu aš tam specialų dalyką, tad nosies plaukus šalint yra net smagiau nei barzdą skusti. Kišteli nosin tokį tušinuko storio galą ir pamaskatuoji viduj – tai viskas, ką reikia padaryt, kad tapčiau du kart gražesnis.
Dar iš vakaro buvau pasikrovęs barzdaskutę, tad ryte teliko gerokai pabraukyti per smarką su tuo dalyku, nes apžėlęs jau buvau gerokai. Keli žmonės sakė, kad trijų dienų šeriai man visai tinka, bet nelabai tikėjau. O visiškai netikėti ėmiau, kai tai patvirtino Skorpionė. Būtent dėl to ir nusiskutau plikai. Barzdą.
Tada išsiploviau galvą su šešiais skirtingais šampūnais, išsidžiovinau plaukus. Dar veidą nusiprausiau, išsivaliau ausis (čia buvo didžiausias iššūkis) ir pasitepiau paakius kažkokiu tai “Skin Doctor” kremu, kuris turėtų sumažint patamsėjusių paakių efektą, bet kol kas veikia visiškai priešingai. Po to išsivaliau dantis vibruojančiu šepetėliu, kurį netyčia pavogiau iš parduotuvės ir apsirengęs išbėgau darban.
Po visų grožio procedūrų atrodžiau kokiais aštuoniais metais jaunesnis ir maždaug tiek pat kartų dailesnis. O dar kaip visi darbe spoksojo, kai pirmą kartą darbovietės koridoriais (ir antrą kartą per visą gyvenimą) ėjau aukštai iškėlęs galvą su dailiu būtent tai dienai nupirktu kostiumu. Gnomas buvo gražus.
Labiausiai tai tavim didziuojuos, kad issivalei ausis, mielas Gnomuli!
Tą kasryt darau, kad ir kaip man tai nepatiktų
Sugebėjimas tinkamai parinkti antraštę visada garantuoja daugiau skaitytojų
Kadangi rašau šūdą, turiniu pritraukt žmonių nepavyksta, tai bent antraštėm privilioju. Kai kurie netgi perskaito iki galo vis tikėdamiesi rast kažką įdomaus.
Taigi dauguma taip pat darom gi
Įsivaizduok situaciją: Sėdžiu darbe. Dar ne pietų pertrauka, tačiau pasidariau penkminutę ir skaitinėju šį pranešimą. Kolegos susikaupę, rūškani, žodžiu, aplinkui mirtina tyla, kurioje nekaltai išlenda mano balsas prisiminus tavo įvardintą Byno sceną. Visų galvos pakyla nešinos piktų žvilgsnių – “ji nedirba”. Man mažiausiai rūpi
Šis taip pat gerulis.
O, dabar, ką tuo norėjau pasakyti? Per tą laiką, kiek sekioju iš paskos, dar nebuvo nuobodaus įrašo
Beje, tikiuosi labai neužpilsi (iš laimės ar nevilties) ir praneši, kaip sekėsi
Gavau
Sveikinimai
Iš tavęs priklauso kompensacija už moralinį palaikymą
Už moralinį palaikymą kompensacija bus išmokėta alumi greit, kai tik bus iškabinėti plakatai su užrašais “It’s a legendary day – our legent – angry gnome Arvydas is leaving us, so come and say good bye and good luck on his leaving party at the chapel pub!”
Jei jautiesi prisidėjus morališkai, prašom sudalyvauti, mielai pastatysiu alaus
Seksiu ženklus
Kada kitas įrašas?
O kada turėtų būti?
Rytoj
Nebus. Ryt man bus pagirios.