Confess your sins to the Lord and you will be forgiven; confess them to man and you will be laughed at. - Josh Billings
Yra mažas ir visai nedidelis reikaliukas, bet prieš tai reikia paminėti, kad čia nereikia painioti dviejų baisiai svarbių dalykų, kuriuos jau buvau minėjęs daug kartų: aš esu prieš bažnyčia, prieš bet jokias religijos apraiškas, bet niekada nebuvau prieš tikėjimą. Todėl čia nėra diskusija, ar egzistuoja kažkas, kas sukūrė pasaulį, ar ne. Komentaruose to aptart irgi nereikia – kada nors kitą kartą gal užkabinsiu ir šitą temą, bet jai reikia pasiruošti smarkiai.
Esmė tokia, turiu aš tokį broliuką, kuris daug laiko prieš porą metų praleisdavo su mūsų parapijos kunigais – tie buvo jauni, mėgo jaunimą (tikiuos ne dėl tų pačių kunigų problemų, kurios plačiai nuskambėjo visur), sukūrė kažkokį smagų užimtumo būrelį, vaišino picom, į kiną vežiodavo, žaisdavo krepšinį ir panašiai. Aišku, visi jie ten ir kalbėdavosi labai labai daug. Plepūs anie buvo be galo, modernūs – per pamokslus apie internetą ir SMS bobutėm pasakodavo.
Ir kažkada jie buvo paklausti apie išpažintį. Klausimas turėjo skambėti maždaug taip, “tai žiūrėk, kunigėl, aš dabar čia pas tave dykai valgau picą, už bažnyčios stogui lopyt bei žvakėms skirtus pinigus važinėjam į kiną ir visaip kitaip pas tave čia pratinuosi prie rojaus, bet tai kaip tu į mane žiūrėsi, jei aš per išpažintį toj klausykloj papasakosiu, kad geriu, rūkau, myliu girtas mergaites? Ar dar kada begaučiau picos?”
Tu tik įsivaizduok kaip po tokio netikėto išpuolio dvasininko veide per porą sekundžių atsispindėtų visos vaivorykštės spalvos. Na, bent jau taip būtų nutikę dauguma atveju. O šitas kunigėlis nepasimetė ir atsakė. Vėlgi, kadangi atsakyta buvo seniai ir rašytiniuose šaltiniuose nepaminėta, iš atsiminimų galima daryti prielaidą, kad visą tai skambėjo panašiai į tai: “mielasis, nieko tokio, per tą išpažintį tu man gali sakyti, ką tik nori, nes aš viso to negirdžiu; matai, kai klausau išpažinties, aš paskolinu savo kūną pačiam Dievui ir jis byloja mano lūpomis, jis atleidžia tau nuodėmes, o aš nieko apie jas nežinau ir jų visai neprisimenu.”
Ir visą tai būtų super, kad bažnyčia kaip rimta kontora garantuoja savo klientų konfidencialumą. O kaip žinote, svarbesnius klientus visose rimtose firmose aptarnauja visokie direktoriai ar jau ten patys patys aukščiausieji. Kaip jau minėjau, viskas būtų lyg ir gerai, jeigu tie patys kunigai per pamokslą “netyčia” neminėtų klausyklose išsakytų nuodėmių. Taip, visai lyg netyčia, lyg tarp kitko, lyg koks tai sutapimas nuolat atsitinka.
O iš viso šito iškyla mažas klaustukas. Tai kam mes atliekam išpažintį – Dievui ar kunigui? Tarkim, kad kunigui. Vadinasi, kunigas meluoja vaikams teikdamas kitaip automatiškai darydamas nuodėmę. (Kadangi ten buvo du kunigai, visai tikėtina, kad jie tai apeina kiekvieną vakarą atleisdami vienas kitam nuodėmes.) Kitas variantas, jei nuodėmių, kaip anie sako, klausosi pats Dievas, įsikūnijęs į dvasiškio kūną. Tokiu atveju, kokio velnio metų metus sėdėti tuose kunigų seminarijos suoluose ir visą tai mokytis, jei atėjus laikui panaudoti gautas žinias, kunigą užvaldo (pasiskoliną kūną) pats Vyriausiasis? Ir iš kur tada kunigai visgi sužino ar bent nutuokia apie nuodėmes, jei sugeba tai per pamokslą išrėžti?
Aišku, aš tikiu, kad kunigai nemeluoja, nes kitaip darytų nuodėmę ir iškart parodytų religijos beprasmybę, todėl darau prielaidą, kad visgi Dievas juos užvaldo ir mes kalbamės su juo. Visame šitame reikale smagiausias dalykas yra tas (tikiuosi, pastebėjote), kad kiekvieno kunigo, kuris klauso mūsų griekų, “apsigyvenusio” Dievo charakteris vis kitoks?
Loading ...
Esu krikščionis / unitarinis universalistas. Manau, kad išpažintis reikalinga (arba ne) pačiam žmogui. Jeigu, išpažinęs savo “nuodėmes”, žmogus jaučiasi geriau, tada viskas liux, jokios problemos nėra. Tačiau, jeigu žmogui išpažintis sukelia neigiamas emocijas, tada kam jos reikia. Galima rinktis “apsivalymo” alternatyvas, pvz jogą.
Pala pala.. biški sustojam. Mes dabar visai nekalbam apie tai, ko reikia žmonėms, o ko ne. Nekalbam apie savijautą. Geriau, kaip krikščionis ir tas kitas kažkoks, kurio reikšmė man neaiški, paaiškink, kodėl kunigai gali sau leisti meluoti vaikams? Ar vaikui, kuris nieko nesupranta, meluoti jau nebe nuodėmė? Va apie tai eina kalba, o ne apie dvasinius dalykus.
Unitarian Universalism (UUism) is a theologically liberal religion characterized by its support for a “free and responsible search for truth and meaning.” Unitarian Universalists do not share a creed; rather, they are unified by their shared search for spiritual growth. …
en.wikipedia.org/wiki/Unitarian_Universalism
Kunigų būna skirtingų. Meluoti blogai, bet kartais jis pateisinamas (pvz dėl kalėdų senio). Problema ta, kad suaugusieji (prie jų ir kunigai) nemoka elgtis su vaikais. Dėl to ir sekamos pasakos.
Oi, kunigai dar ir kaip moka elgtis su vaikais! Ypač su mažais mažais berniukais.
Ne visi kunigai pedofilai. Taip, jų yra. Tai problema, kurią reikia spręsti.
Jo. Ir kol kas problema sprendžiama perkeliant kunigus į kitas parapijas. O jiems džiaugsmas – aplink naujų berniukų pilna.
Nepatinka katalikai – pereik pas protestantus, nepatinka protestantai – pareik į UU. Jei pereis dauguma, sumažės pedofilų
P.S. UU bažnyčią lanko nemažai ateistų ir agnostikų
uuworld.org
Ponas Sigitai, kurioj vietoj aš teigiau, kad esu ateistas ar agnostikas?
Kas man nepatinka, nesupratai, todėl pasakysiu tiesiai – bet kokio pobūdžio religija ir bet kokio pobūdžio bažnyčios. Bažnyčios ir religijos – daugiausiai nesantaikos atnešęs dalykas pasaulyje, o tu man liepi ten eiti. Kokio velnio? Ką, tavo manymu, turiu daryti nuėjęs į bažnyčią?
Na, tai tavo nuomonė
Prieš metus aš taip pat panašiai masčiau, bet pažintis su UU humanistais bei krikščionimis pakeitė mano nuomonę, tapau liberalesniu.
Džiaugiuosi, kad tavo nuomone taip lengvai galima manipuliuoti
Niekas mano nuomone nemanipuliuoja. Turiu savo nuomonę. Taip pat ir kiti UU nariai turi savo nuomones, bet visų nuomonės sutampa dėl žmogaus teisių klausimų.
Pagrindiniai principai: http://www.uua.org/visitors/6798.shtml
Negi rimtai manai, kad skaitysiu dar vienos pinigų darymo organizacijos principus?
Nenori – neskaityk. Kas norės – paskaitys. Beje, UU veikloje dalyvauja nemažai mokslininkų ir šiaip protingų žmonių, kuriems smegenų lengvai nepraplausi
Tipo, mokslininkams baisiai sunku praplaut smegenis? Realiai, dauguma rimtų mokslininkų tėra protingi vienoj srity. Tik vienoj
Tolerancijos skatinimas ir žmogaus teisių gynimas – smegenų plovimas?
Ne, tačiau būrimasis į grupes ir yra tolerancijos ardymas ir žaidimas prieš žmogaus teises
Žmonės buriasi į grupes dėl bendro tikslo, pvz UU tikslas – priimti “kitokius” žmones, kurių nepriima kitos šventyklos (gėjus, mokslininkus, humanistus, ateistus….) ir skatinti toleranciją bei ginti žmogaus teises.
UU tikslas – priimti “kitokius”. Ok, priima ir ką? Tikslas įvykdytas? Viskas? Įdomi grupė. Čia panašiai kaip vienam klasiokui patiko ankstesnėj “Bangoj” priklausyt kuo daugiau kubų. Gi nieko daryt nereikėjo. Įdomus tu, galiu pasakyt. Priklausai visokioms tuščioms organizacijoms.
http://www.standingonthesideoflove.org/
Matei koks didžiulis ir išsiskiriančiai padarytas mygtukas “DONATE”?
Ir ką? Reikia jiems paramos. Kitas religines bendruomenes remia valstybė, o jų, kiek žinau, neremia.
man visada buvo įdomu, kaip krikščionybė pateisina kalėdų senį? man niekaip nesueina.
aš tai kiek maniau, kad neteigia jie, kad nieko negirdi ir neprisimena, o tik sakosi esą “tarpininkai” tarp nusidėjėlio ir dievo
ką ten vaikam sako, tai ką nori. gi nejau rimtai manai, kad kunigai nemeluoja? o tai kaip dėl kalėdų senelio? 
rimtai ten picų vaikam duoda? man kažkodėl primena anekdotą, kaip jaunas kunigėlis priiminėja išpažintį ir nežino, kokią bausmę duot blondinei už analinį seksą, tai bėga pas tą vaikį, kur ten bažnyčios altorių prižiūri ir klausia, ką kunigėlis už analinį duoda, o tas ir atsako – colos ir m&m’sų.
Matyt, čia nuo kunigo priklauso, gal kai kurie neatsparūs ir juos užvaldo visiškai ten kažkas? Ir faktas lieka faktu – jei kunigas meluoja vaikui ar paaugliui, vadinasi, tikriausiai ten yra kažkokia išimtis nuodėmių sąrašuose (kokie tai dvigubi standartai), kad kai kuriuos galima apgaudinėti, kai kurių ne. Prikabinčiau prie diskusijos kokį kunigą, bet anie į paprastus klausimus niekada nesugebėjo paprastai atsakinėti, tik citatomis iš biblijos mėtytis ir rėkauti, kad mat bibliją galima visaip interpretuoti.
Jeigu gnomas ismes mane is cia, kad tauzysiu biski ne i tema, tada grisiu su kokiu komentaru i tema
Zodziu esme ta, kad pas mano mociute i namus pastoviai ateidavo kunigas po misiu. Jaunas, su jaunu bernu (klapciuku tuo). Ir kadangi tai visada budavo vasara, mes abi su mama sededavom kaime. Tai kunigas nesidrovedamas bandydavo kabint mano mama, o tas anas – mane. Kosmaras. Jie pas mus sededavo, prisigerdavo vyno, kuri patys atsinesdavo ir zvygaudavo pagal radija. Kaip tada kita savaite reikedavo isdrist pas toki kuniga eit ispazinties? Mes neidavom. Nes situacija budavo mazu maziausiai nepatogi. Tai va. Kas liecia kunigus – siais laikas bent jau Lietuvoje jie yra tiesiog darbuotojai, ndmokantys mokesciu. Beje, kitu bobuciu nuodememis jie labai puikiai papasakodavo, esdami mano mociutes kepta vista.
As nemegstu nei musu baznycios apeigu, nei tokio “tikejimo pobudzio”.
Ir man labai įdomu ar kuris nors kunigas pakabino kurią nors?
Mano mama nepasirase, o as tada su tuo klapciuku biski vasara pabendravau
:D
Jė! Kažkam pasisekė!
Kunigas nėra Dievas. Ir dėl nuodėmingų kunigų neapkęsti Bažnyčios, išsižadėti sakramentų yra neprotinga.
Kad išsižadėtum bažnyčios, pirma turi jai priklausyti. Jei gimiau katalikų šeimoje, tai manęs kataliku automatiškai nepadarė.
O man dar įdomu, kas paskiria “bausmę” po išpažinties? Kunigas? Kokiais kriterijais remiantis? Ar Dievas?
Be galo juokingai ir narciziškai skambėtų, jei jis tiesiai į nusidėjėlį kreiptųsi be tarpininkų – maždaug “sukalbėk mano garbei 10 Tėve Mūsų ir 5 Šventa Marija”:)
o jei rimtai, tai išpažintis apskritai yra bulls***. Dievas taigi visagalis – jis gali skaityti mano mintis, jis žino, ką aš galvosiu už metų, dvejų; jis žino ar aš suvokiu savo nuodėmes ir dėl jų atgailauju, ir jis girdi jei aš jam išpažįstu savo nuodėmes net nekalbėdamas… tai kokio šūdo tie kunigai savo kioskuose reikalingi??? anyway – bažnyčia ir religija, kartu su visomis išpažintimis, yra superinė žmonių manipuliavimo priemonė. o tai juk taip lengva daryti, žinant visų parapijiečių baisiausias paslaptis
Nuoširdžiai pasijuokiau:) Duokš penkis:)) Nebūčiau taip niekad parašius, bet manau išsakei mano nuomonę.
Galiu ir dešimt duot, bet kad tu kažkur kitur, tai negausi nė tų penkių
Pingback: Tėvas užmušė sūnų dėl noro paaukot bažnyčiai | Piktas gnomas Arvydas kalba
Gnomai, aš bandydamas užimti bažnyčios, t.y. kunigų superpoziciją, sakyčiau, jog tia yra meditacinė būsena, į kurią kunigas turįs įeiti prieš kiekvieną išpažintį, kada nuodėmių išpažinėjas bendrauja su dvasininko pasąmone arba Dievu. Tuo tarpu per pamokslas kunigas nespecialiai pasakoja apie vaizdinius iš pasąmonės, visiškai nežinodamas apie ką konkrečiai kalba.
Vis dar stovėdamas toje pačioje superpozicijoje teigčiau, jog bažnyčia ir jos dvasininkai tai būdas paprastomis ir netgi banaliomis priemonėmis, per daug nemąstant gauti “apsivalymą”. Arba tą dalyką, kurį intelektualesni asmenys sugeba susiorganizuoti patys. Tai kaip marketingas – tu nežinai ko nori? Tai mes žinom! Ir turim!
Iš principo ganytojiška veikla turi savo nišą ir ji visada bus. O sudėtingesni metodai, kaip budizmai ir pan. ne visiem prieinami, ne visiem suprantami. Nors aš asmeniškai manau, jog kiekvieno mūsų individuali meditacija/savianalizė yra tai ko mums reikia, tai yra tai, ką dalinai arba truputį duoda ganytojai tiems, kas to nesugeba susiorganizuoti patys.
O visi kiti purvai tai dėl netobulumo. Neįmanoma idealiai save išsianalizuoti, t.y. identifikuoti klaidas, nes iš principo neturi tam priemonių. O tada jau atsiranda tikėjimas, t.y. įsivaizdavimas kažko tobulesnio.
Tai buvo mano žodis.
Džiaugiuosi, kad esi dvasiškis. Ir nuo šiol aš – budistas!
„Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“.
Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“.
Jn 20, 20-23
Bet tai čia Jėzus pasakė apaštalams, o ne kunigams, tiesa? Ir apaštalų buvo dvylika, o ne kaip prišikta, taip?
Pingback: Sveiki sulaukę paskutinių metų! | Piktas gnomas Arvydas kalba