
O buvo štai kaip. Kaip visada po darbo važiavau namo. Jei nesu pavargęs, skaitau knygą. Šį kartą irgi skaičiau. Taigi, važiuoju aš autobusu ir sau ramiai skaitau knygą. Kelias nuo metro stoties iki namų nėra labai tolimas – maždaug penkiolika minučių. Autobusas toks gana tuščias, visgi jau po vidurnakčio, laisvų sėdimų vietų turėtų būt daug, tačiau mano nuostabai prie manęs atsisėdo labai daili pana. Na žinot, čia iš tų, kurioms sakoma, kad “tu esi gražiausia mano matyta pana pasauly”. Aišku, kaip visada tai skiedalai, tačiau tokioms tai sakoma. Ir ne daug nuo tiesos nukrypstama.
Sako ji man, “ką skaitai?” Klausimas buvo netikėtas, tikriausiai tokiais atvejais labiau tikiuosi klausimo iš kur aš atvykęs, kaip dažniausiai būna. Bet šį kartą iškart lietuviškai paklausė. Pagalvojau, gal pažįsta, tačiau to nepasiteiravau. Pasakiau, kad skaitau to garsaus brazilų rašytojo naujausią knygą. Ji tik palinksėjo galva. Dabar kai pagalvoju, tikriausiai nelabai ką jai sako frazė “garsus brazilų rašytojas”. Gal reikėjo paminėt vardą? Kitą kartą, kai vėl ją susitiksiu, būtinai paminėsiu.
Apie ką visą kelią kalbėjomės, nelabai pamenu. Žinau tiek, kad ji pasiūlė susitikt greitu laiku, užrašė man savo telefono numerį ir vardą, o lapuką įkišo į vidinė striukės kišenę. Vardą pasakė labai jau įmantrų. Kaip mūsų “one” soliariuminės barbės užsirašo Salamandra ar Serbentautė. Žodžiu, naujoviškas vardas drąsiai panai.
Tada iš kuprinės išsitraukiau marmeladinių saldainių. Dabar nelabai suvokiu iš kur pas mane jie atsirado, nes paprastai ne tik nesinešioju aš tokių savo kuprinėj, bet ir išvis nevalgau. Tačiau, pripažinkim, kad tai – ganėtinai malonus ir laiku nutikęs sutapimas. Suvalgėm mes tuos saldainius labai greit. Aš cepelinų taip greit nevalgau kaip ta gražuolė saldainius kapojo. Dabar natūraliai kyla klausimas – gal ji niekada saldainių nėra valgius? Tačiau sulig kiekvienu saldainiu ji vis gražėjo. Visi žino, kad man patinka panos, kurių žodyne nėra žodžio “dieta”, bet čia buvo kažkas kitaip.
Ir taip staiga pašoko ji dangun. Riktelėjo, kad jos stotelė, paprašė paskambinti ir dingo iš akių lygiai taip pat staigiai kaip atsirado. Tada pastebėjau, kad ir saldainiai dingo. Supykau tada. Bet paskambinau iškart ir ji pažadėjo nupirkt daugiau saldainių ir atsiųst man paštu, jei pasakysiu adresą. Tačiau to adreso neprisiminiau, tad… tikriausiai liksiu be saldainių arba ji nupirks kitą kartą.
Būtent tai aš susapnavau aną naktį.
O ko buvo labiau gaila ir ko pykai: Kad graži pana pabėgo? Ar kad ji suvalgė saldainius ir vis tiek pabėgo?
Gerai, kad tik tel numerį į kišenę įdėjo, o ne kokį peilį į širdį suvarė. Prisapnuoti visko galima.:)
(Cituoti)
Labiausiai būčiau supykęs, jei knygą būtų pavogę, nes labai jau smagi ji. Net peilis širdin nebūtų taip blogai
Sapnuojant sunkoka suprast dėl ko labiau pykau, tačiau įtariu, kad dėl saldainių, nes vis tiek telefono numeris jau kišenėj gulėjo
(Cituoti)
Skaitydamas itikejau, kad tau realiai tai nutiko. Ot selmis
Patiko. Sapnuok daugiau
(Cituoti)
Panašaus efekto ir siekiau taip rašydamas
Parašysiu, jei ką įdomaus dar susapnuosiu
(Cituoti)
Nuo to momento kai ledinė pana pradėjo kirsti marmeladinius saldainius kilo įtarimas
(Cituoti)
O argi tokių nebūna? Kai kurioms panoms tiesiog gi neina į kūną
(Cituoti)
Hmm, čia galbūt viskas dėl interpretacijų ar dėl to, kad dažnai užkibusi frazė po to minčių mano nepaleidžia, bet:
“..nelabai ką jai sako frazė “garsus brazilų rašytojas”” dėl to, kad ji buvo “..labai daili pana..”? Kažkaip pakvipo man stereotipiniu požiūriu, kad graži, tai nelabai protinga.
O jei rimtai, tai man taipogi atrodė,kad tikras įvykis aprašytas. Kol neperskaičiau Salamandros ir Serbentautės dalies.
)
(Cituoti)
Interpretuoti visus tekstus galima labai įvairiai, o čia tebuvo sapno atpasakojimas su tam tikru fantazijos prieskoniu, kuriuo užpildžiau tarpus tarp trūkinėjančių epizodų
(Cituoti)
Aš kai aprašau savo sapną tikroviškai, kitą rytą sulaukiu susirūpinusios mamos žinutės. Paskutinė buvo: “Kokia dar Australija???”
(Cituoti)
Gerai, kad niekas iš mano giminių neskaito šito tinklaraščio
(Cituoti)