Kaip geri žmonės virsta blogais

Tie, kurie mane pažįsta realybėj, žino, koks karštakošis esu. Žino, kad sugebu idealiausius santykius paversti didžiule mėšlo krūva, o kadangi mėšlas man nepatinka, vėliau tų santykių išvis atsisakyti. Kalbėdamas apie santykius, turiu omeny bet kokio pobūdžio bendravimą. Tai gali būti pats mylimiausias žmogus, geriausias draugas, šiaip pažįstamas ar koks nors internetinis kontaktas, kurio realybėj nei mačiau, nei kada nors žadėjau pamatyti. Problemą turiu didžiulę – yra situacijų, kai vis dar nesugebu perlipt per savo principus ir, užuot šiek tiek nusileidęs ir pakreipęs situaciją teigiama linkme, vis tiek vaikausi jų, žinodamas kuo viskas baigsis.

Taip, aš dirbu prie savo emocijų kontroliavimo ir tas asmuo, kuriuo buvau prieš du metus, ir tas asmuo, kuriuo esu dabar, yra du visiškai skirtingi asmenys. Manau, teigiama prasme. Bet vis dar noriu stengtis, nes visai neseniai pasikartojo mano nesugebėjimas perlipt kai kurių principų ir dabar nebeturiu, o gal jau ir niekada nebeturėsiu to, kas džiugino pastarąjį laiką.

Tačiau ne visiems yra vienodos vertybės. Aš noriu keistis į vieną pusę, kiti galbūt pasuks priešinga linkme. Būtent pastariesiems ir yra skirtas šitas įrašas, kuriame papasakosiu kaip su žemėm sumaišyti kukuliuką ir po to, bandant valgyti, stebėtis, kad kažkoks kitoks jo skonis. Galima bandyti nuplauti, kad būtų viskas taip pat, bet čia jau nebe šio įrašo tema. Šiandien papasakosiu kaip padaryti iš skanaus kąsnio, kažką baisaus.

Jei jau sugalvojot, kad norit sušikti kokius nors svarbius (arba nebūtinai), galiu papasakoti, kaip tai galima padaryti labai sėkmingai. Tačiau, kad nepasirodytų viskas labai lengva, pasakysiu iš anksto, kad bet kada to padaryti itin sėkmingai neišeis, jei nesinaudosim tokiais paprastais būdais kaip “ė, gaidy” ir panašiai. Ne, mes tuo nesinaudosim. Geriau mes palauksim kol tas mums brangus žmogus pats mums padarys tinkamą situaciją.

Tarkim, kaip pavyzdį, panaudosim tokią situaciją: jūs planuojate su tuo žmogum susitikimą, tačiau jis parašo, kad dabar jos (vartosiu savo pavyzdį) vaikystės draugas guli kitos šalies ligoninėje ir ji nori jį aplankyti ir paprašo ją nuraminti, pabendrauti, gal paguosti. Taip, to žmogaus situacija iš tiesų nepavydėtina ir mums reiktų iš ties pasistengti palengvinti to žmogaus dalią. Tačiau iš kitos pusės šita situacija yra tiesiog fantastiškai patogi viskam sugadinti. Ir tai daug paprasčiau nei tu galvoji. Ir iškart paaiškinsiu kaip tai padaryti.

Labai gerai pradėti nuo to, kad pabandom atrodyti supykę dėl to, kad galbūt tas susitikimas neįvyks. Situacijos aiškintis nepatartina, kitaip gali paaiškėti, kad tas susitikimas greičiausiai įvyks, bet mums tada jau ši situacija nebūtų tokia paranki santykių gadinimui. Iškart pradėkit ją keikti, kad ji anokia ir visokia kitokia, nes nesilaiko duoto pažado susitikt. Tą frazę, kai ji pasakys, jog visai nesakė, kad nesusitiksit, vertėtų ignoruoti. Apsimeskit, kad jog nematėt ir toliau dėkit į šuns dienas ją. Tai nėra taip sudėtinga kaip atrodo.

Aišku, dar prieš darydamas tai supranti, kad tikrai negerai elgiesi. Kad vietoj paguodos, parodyto švelnumo sunkioje situacijoje, tik dar smagiau įspiri į užpakalį tam žmogui. Tačiau gi mes norime tapti blogais, todėl per daug ir nesirūpiname, kad kitam skauda. O jei ir mums skauda tai daryti, reikia rasti savyje stiprybės ir toliau pilti šūdą tam žmogui ant galvos. Patikėkit manim, pasitikėjimą prarasit akimirksniu, o tai yra jau visas žingsnis mūsų durno tikslo link.

Visą tą laiką negalvokit apie tai, kad tam žmogui dabar yra svarbūs visai kiti dalykai ir jis tikrai negalvoja apie susitikimą, kuris turėtų įvykt, tarkim, po kokio mėnesio ar poros. Nuo šios dienos iki susitikimo dienos yra didžiulis tarpas, kuriame prisipildo kitokių kasdieninių problemų ir tos problemos dažniausiai atrodo daug svarbesnės nei kažkas, kas bus tolimesnėj ateity. Bet šitas sakinys teisingas tik tokiu atveju, jei tos kasdieninės problemos yra mūsų. O jei to kito žmogaus – tai tik menkniekis, kuriuo ji stengiasi padaryti kažką neteisingo mūsų atžvilgiu. Net jei tos kito žmogaus problemos yra nekasdieninės, rimtos, vis tiek tai yra tik menkniekis, o tas mūsų susitikimas (nepamirškim to, kad ji nesakė, jog nesusitiks, bet mes galvojam, kad ji būtent ir siekia išvengt susitikimo) yra žymiai svarbesnis nei bet kas kitkas pasaulyje. Taigi, svarbu tinkamai save nuteikti.

Kaip jau minėjau, labai nesunku prarasti brangius ir nebrangius žmones, tereikia tam pasiruošti ir sulaukti tinkamos situacijos.

Šita situacija nėra visiškai išgalvota, bet nėra ir visiškai tikra. Bet tai yra based on true story. Praleidau daug detalių, kai kurių detalių nebuvo tikroje situacijoje. Tačiau šitas blogas nėra skirtas aprašinėti asmeniškumams kaip kad “oi, mamyte, privėriau savo katytei uodegytę, ką daryt?” Ne, šitokių vaikiškų įrašų pas mane nebuvo ir nebus, o mane pažįstantieji ir iš pusiau išgalvotų istorijų atkurs tikras.

Nepaisant to, kad aprašyta situacija ne visai atitinką buvusiąją tikrovėje, ji yra puikus pavyzdys kaip galima per labai trumpą laiką galima sugadinti tai, kas buvo puoselėta ilgą laiką. Kitais žodžiais tariant, paėmiau skaniausią kukuliuką ir sumaišiau jį su purvu. Ne, priešingai nei paminėta aukščiau, nesiekiau to. Tiesiog nesugebėjau perlipti per savo principus. Tiksliau, nesugebėjau to padaryti laiku, o tada kai sugebėjau, jau buvo per vėlu.

Dabar nebeturiu to, ką turėjau vos prieš keletą dienų. Šiandien po truputį bandau viską atstatyti, tačiau tai, kas bus pastatyta, bus nebe tas pats. Taigi, gadinkit tik tai, ko niekada nebenorėsit pastatyti. Nes sugriovus kažką brangaus, jūs prarasite daugiau nei galvojote. Šį kartą galiu sakyti, kad kalbu ne iš itin malonios patirties. Jei pavyks pastatyti viską atgal, papasakosiu viską smulkiau, tik tai bus negreit. Patys žinot, kad padėjus gabalą dinamito, pastatas nugriūva per kelias sekundes, nors buvo statytas keletą metų. Nuoširdžiai tikiuosi pastatyti daug nuoširdesnius santykius už tuos, kurie buvo iki mano poelgio.

Nuo tos dienos, kai viską sušikau, klausausi vienos vienintelės dainos. Jau kelios dienos. Viena vienintelė daina sukasi mano grotuve. Life will never be the same…