Išvažiavau iš Lietuvos, nes manęs niekam nereike

Lietuva, mias tavias pasilgom.

Iš Lietuvos išvažiavau ligiai prieš keturis metus šiandien kaip tik ta diena kai pirmą kartą ikeliau koją į karalienės žemę. Če buvo ir gerų ir blogų dienų, bet noriu dabar parašiti apie tai kas mane paskatino padariti tokį spriadimą savo givenimia.

Lietuvoja man buvo labai sunku giventi niekaip nesisekė susirasti gero darbo. Tai ten makdonaldia ir panašiose firmuose dirbau o geresnio nėkas nepasiulė nors esu viras su smegenais ir daukką dirpti moku.

Labiausei norėjau dirpti kompiuterinėja imonėja konsulnantu kur žmonės skambija ir pasakoja kaip iems kas nors nutiko su internetu kažkokeis servereis ar šeip ko nors nesupranta. Tada bučiau pasakojes ir padėjes aniems ir per telefoną ir per elektoninį laiška.

Dar buvau nuėjas pabanditi isidarbinti senukuosia bet sakė kad truksta žinių apie daiktus kur jie pardavinėja. Če biški nesuprantu aš anų. Niagi jie galvoja, kad aš negaliu žmonėms padėti išsirinkti naują televizoriu kai visą savo givenimą mėgau siadėti prie jo ir žiurėti viską? Durnialei.

Iš darbo makdonaldia daug neuždirbsi tai ir man atėjo financinei sunkumai. Reikėjo rinktis ar važioti į Ajriją ar Angliją ar toleu sunkei dirbti ir nieko gero neturėti. Pasirinkau pirma varijantą ir išvažiavou viską gerai apgalvojas.

Če kažkur skaičiou kad Lietuvai truksta kvalifikuotų darbininkų jou dabar. Aš galvoju kad jai nebutu taip negražei elgiasi su manim tai nebučiou išvažiavias kaip ir kiti tikrausei. Jautiamės nereikalingi Lietuvoja tiek žmonėms tiek valstibei.

Tokiu kaip mano istorijų ira dauk. Kai taip elgetės tai ir nutiaka tie protai į užsenius. Užtat kitos valstibės ir kila ekomonika auga kaip ant melių. Jai gražei elgtutus valžia gi visi parvažiotų. Vėl butu dauk darbiniku ir niekam ju netruktu.

Pasilgau Lietuvos ir letuvių.