Agnus Dei by Zurbaran
Šiandien važiuodamas metro vieno keleivio rankose pamačiau ganėtinai įdomiai skambančio straipsnio antraštę. Lietuviškai ji skambėtų maždaug taip, “tėvas mirtinai sumušė vaiką dėl to, kad jis pavogė du svarus, kuriuos norėjo paaukoti bažnyčiai”. Ten toks mažytė įvykio apžvalga buvo, o čia dar trumpiau visą tai pasakysiu. Esmė paprasta. Tėvas pasigedo poros svarų, kuriuos rado pas sūnų. Matomai, tėvas buvo karšto būdo ir davė sūnui į skūrą smarkiai – tol kol užmušė. Bemušant ir betardant, vaikas prisipažino, kad juos pasiėmė iš tėvo kišenės, nes norėjo paaukoti bažnyčiai. Aišku viena – sūnus pasimokė – daugiau nebevogs.
O dabar šiaip keli paprasti klausimai, kuriuos norėčiau, kad atsakytų koks nors dvasinį pasaulį propaguojantis žmogus.
- Ar vaikas padarė nuodėmę vogdamas, nors jis tai darė su gerais ketinimais – “paaukoti bažnyčiai”?
- Ar vaiko nuodėmė danguje būtų laikoma sunkesne, jei jis būtų tas kapeikas pavogęs, nes norėtų paaukot ne bažnyčiai, o kokiai nors bobutei, kuri neturi ko valgyt?
- Ar vaiko nuodėmė danguje būtų laikoma sunkesne, jei jis būtų tuos pinigus pavogęs, norėdamas paaukoti musulmonų maldos namams?
- Ar tėvas padarė nuodėmę bausdamas vaiką už padarytą nuodėmę?
- Ar tai, kad tėvas užmušė vaiką, nes baudė jį už padarytą nuodėmę, danguje bus laikoma lengvinančia aplinkybe?
- Ar tai, kad tėvas užmušė vaiką, nes baudė jį už padarytą nuodėmę, nors tas norėjo bažnyčiai (ir suprask – dievui) paaukoti tuos pinigus, bus laikoma sunkinančia aplinkybe?
- Ar vaikui bus atleista už tai, kad jis vogė?
- Ar vaikas buvo automatiškai atleista, nes mušamas jis “atkentėjo”?
- Ar tėvui bus atleista už tai, kad jis užmušė sūnų?
Atsiprašau už tiek daug panašumų šituose klausimuose, tačiau jie iš esmės nėra vienodi. Gal netgi ne panašūs. Man išties labai įdomu būtų, jei kuris nors bent kažkiek drąsesnis bažnyčios atstovas nustotų slėptis po lapais ir išdrįstų čia pakomentuoti, papasakoti bažnyčios požiūrį į tokius dalykus ir atsakyti į tuos klausimus paprastai, o ne eilinį kartą cituodami kokią nors eilutę iš Biblijos, nors po to patys priremti kampan sako, kad tą eilutę galima interpretuoti kaip tik kas nori.
Spėju, kad vėl bijos. Bent jau po paskutiniu įrašu taip ir neatsirado nei vieno drąsesnio nors nuorodą į jį išsiunčiau keliais internete rastais dvasiškių el. pašto adresais. Manau, su šituo padarysiu tą patį.
Loading ...
Čia, Gnomai, kitaip nei švento rašto citatomis atsakyti negalima.
O aš būdamas dvasininku atsakyčiau: Jei vaikas gailėjosi kad pavogė dar prieš mušimą, o jei mušamas atleido tėvui, tai eis Dievui Tėvui iš dešinės (o jei ten užimta, tai kur nors iš priekio ar galo, ar įstrižai kai pnors, bet faktas, kad prie pat). O jei tėvas gailėjosi kad muša, bet jau matė, kad jau vėlu sustoti tai tiesiog kaip nuvarytą arlklį dabaigė, o paskui labai labai gailėjosi ir jeigu nenusižudė ir jeigu pasku visiems skelbė dievo žodį bei išganė kokį penkiasdešimt sielų, tai eis kažur netoli šv. Petro. O jei nesigailėjo tai pragaran, nes pateisinama bausmė už vagystę negali būti kitokia, nei pačio vagies savigrauža.
Taigi, svarbu ne pats faktas, o dvasinė būsena post faktum. Nes net pats “faktum” nėra svarbus.
Aš kažkaip galvojau, kad Marija po dešinėj sėdi, o kairėj – Jėzus… Paini ta visa istorija.
dar ten kažkur šv. dvasia turi būt
Galvoju, kad reiketu atsakyti i visus klausimus paeiliui, tik nezinau, ar gausis sklandziai ir taip, kaip noriu. Juk nei dvasininke as, nei koks kitas velnias.
Biblijos skaicius nesu, nors i baznycia (siek tiek per prievarta) vaiksciojau turbut 12 metu. Tai is tiek, kiek ten per pamokslus ir kitokias blevyzgas girdedavau, pabandysiu sukurpti atsakyma is savo varpines. 
1. Jeigu vaikas suprato, kad vagia ir tai, ka jis daro yra negerai, tada nesvarbu, kam jis norejo paaukoti, tai yra nuodeme.
2. Velgi, jeigu jis suvoke, kad vagia ir tai yra negerai/draudziama, tada visai nesvarbu, kam butu aukojes. Taciau jeigu jis paeme tuos pinigus nesuprasdamas, kad tai yra vogimas ir tai yra blogai ir jo smegenys nefiksavo to kaltes jausmo ir ZINOJIMO, kad ka daro, yra blogai, tada atiduodamas pinigus bobutei (ar kam kitam) jis tiesiog gelbejo vargstanti ir nuodemes tame nera, tik pagyrimas.
3. Nemanau, kad musulmonai cia prie ko. Nezinau zodziu.
4. Bausti gali tik Dievas, taip kad bet kokiu atveju tevas padare nuodeme.
5. Jei tevas nesigailejo uz tai, kad padare nuodeme uzmusdamas, tai jam isvis nebus atleista.
6. Jokia aplinkybe, manyciau. Zmogus negali atimti gyvybes kitam zmogui.
7. Jei jis suvoke, kad voge ir gailejosi butent del to pries mirdamas, tada bus atleista. Jei jis net nesuvoke, kad daro nuodeme, tai nesiskaitys kaip nuodeme i jo darza.
8. Nemanau.
9. Jeigu nuosirdziai gailesis, bus atleista.
Kosmaras, kaip as nemegstu religijos ir jos budu manipuliuojanciu zmoniu.
1. Tai yra nuodėmė, net jei vaikas nesuprato, kad vagia. Žiū, prisigėręs aš galiu išprievartauti moterį, nes girtas galvosiu, jog ji to nori. Tačiau nuodėmė ir nusikaltimas vis tiek jau padarytas. O gal vaikas girtas ir buvo… O jei vaikas buvo girtas, palengviną nuodėmę?
2. Vadinasi, danguje yra atleidžiamos nuodėmės, jei tu nesuvokei ją darąs? Vadinasi, kai kuriose šalyse, kur užmušti už tam tikrus dalykus žmoną yra normalus ir net pagarbos vertas dalykas, miręs žmogus keliauja tiesiai dangun net jei koks tuzinas žmonų jam buvo neištikimos ir jis jas papjovė?
3. Klausimą tikslinu: kaip manai, ką krikščionių kunigas kalbėtų apie tą įvykį, jei berniukas norėjo paaukot krikščionių bažnyčiai. Ir ką kalbėtų krikščionių kunigas, jei būtų identiška situacija, tik berniukas būtų ketinęs paaukoti musulmonų maldos namams?
4. Vadinasi, tėvai negali visiškai bausti vaikų, nes anuos po to jau nubaus dievas?
5. O po kiek laiko jam bus atleista, jei visgi gailėjosi?
6. Gali, dar ir kaip gali. Ne tik gali, bet ir atima.
7. Jei mane taip kapotų, aš gailėčiaus net dėl to, kad įkvėpiau per daug oro.
8. Kodėl? Juk vaikas, manau, tikrai nuoširdžiai gailėjosi mušamas ir už savo nuodėmę atsiėmė su kaupu, nemanai?
9. Vadinasi, galima su kulkosvaidžiu įsinešt į kokį prekybos centrą ir pasidžiaugt, o po to svarbiausia daug gailėtis ir atsidursi danguje?
Ir vel gi, juokas is koto isverte perskaicius penktaji klausima
))
Ei, kojine, kaip tu taip gali? Čia rimti dalykai!
1.Ar vaikas padarė nuodėmę vogdamas, nors jis tai darė su gerais ketinimais – “paaukoti bažnyčiai”?
Ats.: “Gerais norais ir kelias pragaran grįstas.” – daryti nuodėmę net ir gerų ketinimų vardan visgi yra daryti nuodėmę. Vaikas padarė nuodėmę, bet “tegul tas, kuris be nuodėmės pirmas meta akmenį”. Kristus yra gailestingas, jis atleidžia tiems, kurie gailisi.
2. Ar vaiko nuodėmė danguje būtų laikoma sunkesne, jei jis būtų tas kapeikas pavogęs, nes norėtų paaukot ne bažnyčiai, o kokiai nors bobutei, kuri neturi ko valgyt?
Ats.: “Gerais norais ir kelias pragaran grįstas.” – daryti nuodėmę net ir gerų ketinimų vardan visgi yra daryti nuodėmę. Vaikas padarė nuodėmę, bet “tegul tas, kuris be nuodėmės pirmas meta akmenį”. Kristus yra gailestingas, jis atleidžia tiems, kurie gailisi.
3. Ar vaiko nuodėmė danguje būtų laikoma sunkesne, jei jis būtų tuos pinigus pavogęs, norėdamas paaukoti musulmonų maldos namams?
Ats.: “Gerais norais ir kelias pragaran grįstas.” – daryti nuodėmę net ir gerų ketinimų vardan visgi yra daryti nuodėmę. Vaikas padarė nuodėmę, bet “tegul tas, kuris be nuodėmės pirmas meta akmenį”. Kristus yra gailestingas, jis atleidžia tiems, kurie gailisi.
4. Ar tėvas padarė nuodėmę bausdamas vaiką už padarytą nuodėmę?
Ats.: “Neteisk ir nebūsi teisiamas”. Tėvas teisė ir nusidėjo.
5. Ar tai, kad tėvas užmušė vaiką, nes baudė jį už padarytą nuodėmę, danguje bus laikoma lengvinančia aplinkybe?
Ats.: “Neteisk ir nebūsi teisiamas”, tad jau išsiaiškinom, kad nusidėjo, bet, jei nusidėjo dėl neatsargumo ir gailėjosi – tai laikoma lengvinančia aplinkybe.
6. Ar tai, kad tėvas užmušė vaiką, nes baudė jį už padarytą nuodėmę, nors tas norėjo bažnyčiai (ir suprask – dievui) paaukoti tuos pinigus, bus laikoma sunkinančia aplinkybe?
Ats.: Faktas, kam vaikui buvo reikalingi pinigai yra visiškai nesvarbus, nebent tas faktas tiesiogiai įtakojo tėvo veiksmus. T.y., jei tėvas nusistatęs prieš bažnyčią, pats skatina vogti, bet sužinojęs, kad sūnus pavogė iš jo pavogtus pinigus ne šiaip, kad pavogtų, bet, kad atgailautų, t.y., atsimestų nuo jo – tai sunkinanti aplinkybė, nes tėvas ne tik vagis, žudikas, bet ir bedievis – visiškai paklydusi avis.
7. Ar vaikui bus atleista už tai, kad jis vogė?
Ats.: “Dievas yra didis”.
8. Ar vaikas buvo automatiškai atleista, nes mušamas jis “atkentėjo”?
Ats.: “Kenčiantiems dangus.”
9. Ar tėvui bus atleista už tai, kad jis užmušė sūnų?
Ats.: “Atgailauk ir tau bus atleista.”
Amen.
Arvydai, sėkmės ir Dievo malonės ieškant atsakymų į klausimus. Tai svarbūs klausimai. Linkiu atsakymų ieškoti Katekizme ir Šv.Rašte.
Gairės atsakant į panašius klausimus:
* Nuodėmė yra nuodėmė tada, kai suvokiama, jog daroma blogai. Jeigu vaikas (ypač jauno amžiaus) vagia nuoširdžiai nežinodamas, jog vogti negalima, tai nėra nuodėmė. Nepaisant to, suvokus, jog tai nuodėmė, dėl jos reikia a) nuoširdžiai gailėtis b) atitaisyti padarytą žalą c) keltis ir eiti į pasaulį, ir daugiau nebenusidėti. Girtumas nuodėmių nepateisina, nes į girtumo būseną suaugęs žmogus įeina laisva valia.
O kodėl nerekomenduojate man atsakymų į klausimus ieškoti Leono Taksilio ar Ričardo Daukinso knygose?