Kaip Londonas trukdo lietuvių firmoms klestėti

O visa tai prasidėjo po to, kai atsirado galimybė ir man išvažiuoti į mūsų tautiečių lietuvių “tėvynę” Didžiąją Britaniją. Pasiūlė, pagalvojau, kodėl gi ne. Kažkas sakė, kad užsidirbęs dolerį, vis tiek iš kažko jį atimi. Šiuo atveju irgi panašiai išėjo. Gal ne visiškai tiesiogiai, bet mano išvažiavimas man galbūt atneš kokybiškesnes dienas, o kažkam atneš šiek tiek daugiau problemų nei buvo iki šiol. Kol kas nežinot apie ką aš? Taigi, apie viską trumpai.

Dirbu nedidelėje įmonėje su dviem padaliniais. Maniškiame dirba vos trys žmonės, įskaitant ir mane: vadovė ir du pavaldiniai. Kadangi jau atėjo vasara, visi ėmė mąstyti apie atostogas. Vadovė su savo vyrų – firmos direktoriumi – jau nusipirko kelialapius į Turkiją, kur kepinsis saulėje ištisas dešimt dienų. Kaip tik šitą šeštadienį jie išskrenda. Taigi, liekam tvarkytis dviese. Pernai viskas pavyko idealiai, o kaip būtų pavykę šiemet jau nesužinosim. Kodėl? O gi todėl, kad ėmiau ir parašiau prašymą išeit iš darbo (kiti kažkodėl tai vadina ne prašymu, o pareiškimu). Vadovė šio mėnesio 28 dieną išskrenda, o aš liepos antrą dieną išeinu. Ir lieka dirbt vienas kolega, kuris turės patempti trijų žmonių darbus.

Direktorius susidomėjo mano sprendimu. Sako, “kodėl gi tu taip lyg tyčia mums darai?”. Tada beliko priminti, kad įsidarbinant jis man pasakojo kaip jo įmonėje labai gerai sutvarkyta algų kėlimo sistema – jie mat maždaug mato žmogaus tobulėjimą ir automatiškai kyla alga. Priminiau jam, kad tiek jis, tiek jo brolis (direktoriaus pavaduotojas), tiek mano tiesioginė vadovė žodžiu įvertino puikiai mano pastangas siekiant geresnių rezultatų. Tada paklausiau, kodėl mano atlyginimas nė iš tolo nekyla panašiais tempais kaip mano žodinė kompetencija šiam darbe. Aišku, direktorius ėmė kažką mygti apie pinigų trūkumą ir pan, bet čia jau mažų mažiausiai kvaili atsakymai po to, kai susirinkime buvo dėstoma, kad įmonė dirba pelningai ir pardavimai išaugo gana smarkiai. Taip pat iš to pinigų trūkumo firmos automobilių parkas pasipildė puikiausiu Lexus limuzinu. Va tau ir pinigų trūkumas.

Liekančiam kolegai irgi, manau, kad padariau šiokią tokią paslaugėlę, kad labai negriežtų danties ant manęs – per pokalbį su firmos direktoriumi paminėjau, kad ir Sergėjus (vardas pakeistas) galvoja iš darbo išeit dėl netenkinančio atlyginimo. Kiek žinau, tai direktorius jam jau skambino ir bandė tartis. Rodos, pakels jam algą. Vadinasi, viskas pavyko puikiai.

O aš jau laukiu kelionės į mūsų brangiąją “tėvynę” Didžiąją Britaniją. Tikiuosi, pavyks ten rasti kur kas kokybiškesnį gyvenimą, nes važiuoju ne parsivežti uždirbtų pinigų, o pradėti naują gyvenimą ten. Papasakosiu kaip pavyks.