Daiva sakė, pats laikas būtų jau kažką parašyt. O aš gi užimtas labai, laiko neturiu, vis ką veikiu, vis meluoju. Turiu aš to laiko į valias, netgi daugiau nei reiktų, bet neseniai pagalvojau, kad jau tuoj tuoj bus du metai nuo to laiko, kai didvyriškai užkariavau žemes, kuriose atstumas matuojamas myliomis, alus – pintomis, o laimė – saujomis ar glėbiais. Tada nužvelgiau savo tinklaraštį ir susigėdau – toks jovalas, tokia netvarka… Ir sugalvojau apsitvarkyt.
O štai ir nuveiktų darbų sąrašas, kuriuo atsiskaitau tiems keliems žmonėms, kurie kažkodėl čia vis užeina kasdien:
- Po persikėlimo į dabartinį adresą, nebuvo apsižiūrėta ir senų įrašų iliustracijos liko sename serveryje, o kai tas gi buvo uždarytas, tie paveiksliukai paprasčiausiai dingo. Nuliūdau, padaužiau galvą į sieną ir suradau tokius pat arba bent panašius paveiksliukus, kurie galėtų iliustruoti įrašus. Kadangi kai kurie įrašai turėjo ne po vieną paveiksliuką, užtrukau gana nemažai laiko.
- Anksčiau nenaudojau visiškai jokios gramatikos tikrinimo programos, tad per žioplumą ar šiaip skubėjimą pasilikdavo gana nemažai visokių tikrai bukų klaidų. Peržiūrėjau visus įrašus nuo pat pradžios ir ištaisiau visokias grubias gramatikos klaidas. Jei kas jų randa, papasakokit, apsidžiaugsiu.
- Lygiai taip pat buvo ištrinti septyni įrašai, kurie buvo visiškai abejotinos vertės, seni, atsiradę tada, kai tik aš pats teskaičiau šituos paistalus, o jie net man nepatiko. Lygiai taip pat ištryniau arba pakeičiau po kelias eilutes senuose tekstuose, kurios dabartinėje situacijoje jau butų buvusios klaidingos. Kam gi čia tiek jus, tiek save klaidint.
- Dar sukūriau šito blogo puslapį Facebook’e ir taip sužinojau, kad mano šituos visus nusišnekėjimus skaito dar keturi žmonės, apie kuriuos nieko nežinau. Galvojau, bus kokie du, bet pasirodo, kad nesu toks beviltiškas, kokiu save iki šiol laikiau. Žiū, gal kada dar ir penktas žmogus atsiras. Dešinėj blogo pusėj pridėjau to puslapio ženklelį.
- Ištryniau puslapį, kuriame žadėjau dėti savo verstus filmų subtitrus. Buvau įdėjęs dviejų filmų vertimus, bet supratau, kad šį kartą smarkiai suklydau ir viskam, kas atrodo įdomu, tikrai negaliu rasti laiko. Kaip ir kiekvienas žmogus, nemėgstu suprasti klydęs, bet šį kartą tikrai per daug bandžiau apžioti. Kažin ar kada nors beversiu filmų subtitrus, juolab, kad nelabai kam jie įdomūs buvo. O ir vertimas užima gana daug laiko.
- Tiems, kurie klausia dėl Londone ar šiaip Anglijoje reikalingų dokumentų, jų gavimo tvarkos, procedūrų, ar šiaip teiraujasi, kur galima skaniai suvalgyti cepelinų, dešinėj blogo pusėj pateikti Skype mygtukai, kad būtų patogiau parašyti. Nesidrovėkit kreiptis, kai būsiu prie kompiuterio, atsakysiu. Tačiau į draugus prašytis nereikia vien dėl to, kad kažko paklaustumėt (tai negalioja gražioms panoms).
- Pakeičiau ilgai buvusį apklausos klausimą į naują. Aišku, irgi nesąmoningą.
Vat maždaug tiek buvo nuveikta iki vakar. Tai gal ir nėra daug, bet žinant mano tingumą, džiaugiuosi, kad bent tiek pavyko padaryti ir dabar tinklaraštis yra ganėtinai tvarkingas. O dabar jau bus galima pagalvoti ir apie normalų įrašą. Kai sakau “normalų”, turiu omeny, normalų šito blogo rėmuose.
Tie, kas mane pažįsta, žino – iš gnomo didelio sporto fano nepadarysi. Anksčiau, kai “Žalgiris” ne tik per užpakalį darydavo “Lietuvos rytą”, bet ne ką prasčiau išniekindavo daugumą europiečių, žinojau ne tik visų krepšininkų vardus, pavardes, sąskaitų balansus, bet ir vardus vaikų, senelių, žmonų. O jei tos gražios, tai ir telefonų numerius. Žinot gi, paguost, kai vyrai ilgai Europoj užsibūna, nieko pikto.
Kažkada buvo labai populiarūs trumpi juokeliai ir vienas skambėjo taip: užmušk bebrą – išsaugosi medį. Po prieš kelias dienas vykusių diskusijų su 59 metus turinčiu kolega Antanu, tą posakį jau noriu pakeisti į labiau tinkantį mano bendraminčiams ar bent kažkiek panašiai ištvirkusiems žmonėms: nusiskusk klyną – padaryk darbo vietą jaukesnę!
Loading ...
