Turiu vieną kolegą lenką, kuris, galimas daiktas, dėl savo anglų kalbos žinių trūkumo apie daugelį nutikimų su savo draugais pasakoja pridėdamas vis tuos pačius kelis žodžius: with my best friend. Na taip, kai pagalvoji, gal gi pas jį tas geriausias draugas keičiasi po kiekvieno butelio – kuris daugiau pastato, tas ir yra geriausias. Arba kuris mažiau išgeria to, ką pastato tasai kolega.
Nepagalv0jau jo paties paklausti, kodėl pas jį visada keičiasi “best friend”, nes, mano manymu, geriausias draugas gali būti tik vienas. Na gerai, galima dar padaryti dvi kategorijas – geriausio draugo ir geriausios draugės. Bet ir tai, jei jau tektų rinktis kurį užmušti, manau, kad kiekvienas pasirinktų labai greitai. Tik, aišku, nugalabytume labai greit, visgi geras draugas ar draugė buvo.
Pats aš gi visada galvojau, kad aš tegaliu turėti vieną geriausią draugą. Na, tokį, kad jam jau tikrai galėčiau pasakyti bet ką. Niekada nekalbėjau su niekuo šita tema, tad nežinau kas kitų žmonių tikri draugai. Tie patys tikriausi. Bet čia, Londone, kažkodėl žmonės lengviau pasako to tikro draugo vardą. Ne taip labai bijo pasakyti jį viešai. O mat Lietuvoje būdavo kitaip. Bijodavo žmonės. Gal kiekvienam sutiktam sakydavo “o blia, tu esi mano pats pats geriausias draugas” ir žinojo, kad pasakę vieną vardą viešai apsišiktų prieš kitus?
Taigi, pasakyk man, žmogau, kuo vardu tas tavo tikras ir vienintelis draugas, kuriuo pasitikėtum labiau nei pats savim. Nebijok pasakyti net jei kas nors tikisi, kad pasakysi jo vardą, o tu mintyse matai visai kito žmogaus nuotrauką. Geriausias draugas visada bus vertas būti pakylėtas ant aukščiausio laiptelio. Tik man smalsu, kiek žmonių galėtų juos pakylėti?
Turiu aš tokį draugą. Tiesą pasakius, net nežinau kiek laiko aš tokį turiu. Nuo neatmenamų laikų, tikriausiai, dar kai mudviejų tėvai jauni buvo, gal net seneliai mokyklon ėjo.
Pamenu koduotus laiškus, kuriuos perduodavome per jo močiutę. Koduodavome, kad mano sesės ar brolis neperskaitytų. Pamenu ėjimą vakarais į laukus ir visokiausių nesąmonių kalbėjimą iki pat nakties. Linksmą pasivažinėjimą arkliu. Važiavimą į urmo bazę visą naktį prakalbėjus apie buldozerius ir katafalkas. Bendravimą su Klitorium. Dar kažkokią tai M-Play. Miegojimą pas Di virtuvėj. Dilgėles ir skruzdėlyną kažkokiam pušyne. Uff. Daug gerų dalykų. Tokia nostalgija apima… Norėtųsi sugrįžt į tuos laikus, į tas vietas. Ne šiaip nuvažiuot, o sugrįžt atgal laiku. Ir pakartot viską lygiai taip pat nieko nekeičiant, nes viskas buvo idealu.
Nepamenu ar jam pačiam kada nors sakiau paprastą dalyką – kad jis yra mano geriausias draugas. Patieskit raudoną kilimą ir atvežkit daugiau alaus. Jo vardas – Justinas. Vat. Maladiec vyras.
O dabar darom bangą – visi staigiai man pasakot savo vieno vienintelio vardą! Uhuhu!
Loading ...
zmogus gimsta ir mirsta vienas..
geriausias draugas? vadinas geriausias draugas vienatve. net su artimais draugais snekedamas suvoki, kad kalbama skirtingais zodynais. kad zmones savaip priima ir interpretuoja ka jiems sakai. kiekvienas priimama informacija leidziama per savo suvokimo/smegenu/emociju prizme. vadinas supranta savaip. net geriausiems draugams meluojam. tad ar jie tiek geri, kad butu ivardinti geriausiais? kiek tame saviapgaules? tik budamas vienas nemeluoji bent pats sau. ir kiek meluoji tu, per valentino diena rasydamas apie draugus, o ne apie meile?
o argi valentino diena skirta tik meilei? kažkodėl iki vakar vakaro galvojau, kad valentino diena bus vasario 24 dieną. bet čia jau mano asmeninės bėdos. nesureikšminu tokių dienų.
Arvydas
Knell, Šv. Valentino diena netgi ne meilei, o jaunoms šeimoms, kadangi Valentinas saugo ne įsimylėjėlius, o tuos, kurie susituokę ir yra jauni.
Hm, laisvai (o gal ir ne) galiu pasakyti, jog Tomukas ir Laurutė. Ir visai nesvarbu, kad abu, už atstumų, bet tiesiog tai žmonės, skorpionai, ir malonūs širdžiai. Tai yra tie, kurie jau žino, kad kažką nori nutylėti ir į kažkokius klausimus nenori atsakymų, jie žino kokiomis temomis nenori kalbėti, jie kuo toliau, tuo labiau leidžia nemeluoti sau ir jiems, plius, būna ir palaiko.
Gražus įrašas.
Man su vaikystės draugais pasilikti nepavyko, keliai išsiskyrė. Bet niekad blogu neprisiminsiu, nieko nenorėčiau keisti
Justinas
Pingback: Blogorama #524 : nežinau.lt
Donatas, mano geriausias draugas jau kelis metus. Tiesa, nesimatėm jau apie porą mėnesių, tačiau labai laukiu, kada grįšiu į Elektrėnus, ir išsitempsiu jį prie ežero gerti alaus.
Na, aš patenku į tų žmonių kategoriją, kurie turi Geriausią Draugę ir Geriausią Draugą
Tai mergytė, su kuria kartu nuo šliaužtinukų laikų 
Giedrė 
Ir Mano Mylimasis, Antroji pusė bei Gyvenimo Partneris – Dainius.