World of Warcraft vs. Lineage II: trumpai, bet neaiškiai

Vakar tvarkydamasis namie, ieškodamas kaip čia viską sutalpint į lentynas, ką išmest, ką palikt, ką sulankstyt ir panašiai, radau senokai bematytus diskus. Pagalvojau, senokai jų nenaudojau, o jei daikto ilgai nenaudoji, jis tampa kaip ir nebereikalingas, tad išmečiau. Ant diskų buvo užrašyta “World of Warcraft” – originalus žaidimas su abiem papildymais. Visos knygutės, lipdukai visokie. Viskas buvo dėžutės viduj. Atidariau, pavarčiau ir prisiminiau kaip vienas naujokas darbe prikalbino mane pabandyti vieną iš garsiausių ir labiausiai žaidžiamų internetinių žaidimų pasauly.

Šitą žaidimą bandžiau lygiai tris mėnesius. Ir jo didžiausia konkurentą “Lineage 2″ žaidžiau ne ką daugiau laiko – apie keturis metus! Visuose forumuose kyla tas pats ginčas – kuris iš jų yra geresnis, ir kodėl tu esi debilas, jei žaidi kitą nei geriausią. Aišku, dauguma atveju niekas nėra bandęs konkurentų produktų, tad giria savą ir visai nesupranta, kad kitas žaidimas gali būti smarkiai geresnis. Aš išbandžiau tiek vieną, tiek kitą, todėl dabar oficialiai skelbiuosi esantis viso šito reikalo ekspertas!

Ir labai trumpai aiškinu nesuprantantiems. Tiesiog kišu savo nuomonę per prievartą. Pasakoju apie žaidimų pasaulį, kuriame, kai buvau jaunas, praleidau daug laiko. To laiko, kurio dabar šiek tiek gaila. Kad ir kaip ten bebūtų, džiaugiuosi, kad savo laiko nebešvaistau tokiems dalykams, nebeturiu instaliacinių failų, diskų ar kažkokių nostalgijomis pripiltų atsiminimų. Dar visai neseniai kitas draugas buvo įkalbinęs vėl žaist “Lineage 2″, bet po mėnesio bandymo pažaist savaitgaliais po porą trejetą valandų, tik dar kartą supratau durnai švaistantis laiką.

Ir dabar trumpai pasakysiu, kuris mano manymu yra geresnis. L2 pasaulio veikėjai yra daug gražesni. Kas mane pažįsta, žino, kad esu estetas. Ypač paskutiniaisiais metais. Pirmiausia man daiktas turi būti gražus, tik tada geras. O kas žaidė L2, žino puikiai ir tamstiąsias elfes ar kovingąsias žmonių rasės atstoves. Jokiam kitam žaidime nesu matęs tokių dailių figūrų. Aišku, dabar visi pagalvos, kad rinkdavausi tas elfes dėl jų į parašiuto dydžio liemenėles netelpančių papų. Ne, gi žinot, kad man didelės krūtinės nepatinka šiaip. Veikėjų prasme, man L2 buvo smarkiai pranašesnis.

Miestai ir šiaip aplinka buvo gražesnė WoW žaidime, tačiau turėjo labai didelį trūkumą – viskas buvo per daug spalvota – kaip iš kokios vaikiškos spalvinimo knygutės. L2 žaidime jie buvo daugiau ar mažiau vienodi, visos pastatų spalvos vienodos visuose miestuose, visi serverio valdomi personažai vienodi, niekuo neypatingi. WoW šiuo atveju yra visa galva pranašesnis.Tik, kaip jau minėjau anksčiau, man labiau priimtinos L2 spalvos, nes jos natūralesnės, ne tokios baisios kaip rusų laikų gėlėtos moterų suknelės. Nors ir nuobodžios.

Kovų sistema labiau patiko Lineage žaidime. Dėl tokio paprastumo – jei kaunies prieš kitą klaną, pamatai narį, nupisai nuo vaizdo, jei šiaip sau nepatinka, irgi gali paimti ir užmušti dėl to visai nepergyvendamas. WoW’e viskas šiek tiek kitaip. Tiksliau visiškai kitaip. Ir ta sistema man visiškai nepatiko. Net su nuobodžiais duel pasilinksminau labiau nei su tom tikrom kovom. Dėl kovų sistemos dedu pliusą Lineage žaidimui.

Lygio kėlimas daug smagesnis WoW, jei esi vienas. Jei esi su draugais, smagiau Lineage. WoW’e vienas gali lygį keltis be jokių bufų, visiškai vienas darydamas visokius questus, nereikia mušti mobų nuo ryto iki vakaro. Lineage nežinau nei vieno, kuris kėlė lygį remdamasis iš questų gaunama patirtim. Čia jau vyskta nuolatinė žvėrių, pabaisų ar dar kokių neaiškių daiktų medžioklė nuolat. Tačiau jei randi chebrą, tai daryti smagu, nes nepaisant žaidimo, yra laiko ir pasirašinėti. WoW’e požemiuose su chebra jau nelabai pasirašinėsi, nes nėra laiko, veiksmas vyksta greit, tankai nelaukia, o aš buvau dotintojas, tai ir taip vos spėdavau savo darbą atlikt. Pliuso nedėčiau nei vienam žaidimui, abu turi privalumų visur.

Veikėjų tobulinimo, profesijų ir panašiai, srity WoW pirmauja savo galimybe galutinai padaryti savo veikėją smarkiai kitokį nuo kitų tos pačios klasės ar net tų pačių profesijų atstovų. Atributų medis gali padaryti veikėją ganėtinai lanksčiu pagal kiekvieno žaidimo stilių ir tai yra ganėtinai didelis pranašumas prieš paprastus Lineage skilus, kai gali pasirinkti, berods, tik tris kažkokios kitos klasės sugebėjimus. Taip, tai šiek tiek padaro veikėjus įvairesnius, bet dauguma jau žino, kas būtų naudingiausia pagrindinei klasei, tad dauguma žaidėjų tų papildimų sugebėjimų kombinaciją pasirenką tokią pačią. Individualumo prasme WoW visgi pirmauja.

Ir dar vienas gal gi toks didelis pliusas Lineage žaidimui – valdymas. Man visada buvo priimtinesnis strateginių žaidimų valdymas – kai viską gali atlikti pelytės pagalba. WoW žaidime gi reikia lakstyti klaviatūros pagalba, o tai man labai nepatinka. Aišku, galima nusistatyti tokį pat valdymą kaip ir Lineage, bet tada jau tu – lavonas, jei valdai veikėją tik pelyte. Kaip jau sakiau, man priimtinesnis point and click principas. Nors visko gali būti, kad čia tik įpratimo reikalas, bet vis tiek dedu pliusą Lineage, nes per trijų mėnesius WoW karjerą nepajutau įprantąs prie kvailo šaudyklėms skirto valdymo.

Patys žaidėjai normaliuose mokamuose severiuose man pasirodė visiškai skirtingi. Lineage žaidėjai smarkiai draugiškesni ir pasiryžę padėt naujokams, tačiau čia botų irgi smarkiai daugiau. Tiksliau, WoW’e nepastebėjau tokių esant arba tiesiog nebuvau tokiose vietose. WoW’o žaidėjai neitin linkę dalintis patirtim, ypač daugiau pasiekę. Naujokai naujokams padeda visur, jei tik sugeba. Privačių serverių nelyginsiu, nes WoW privačiuose serveriuose nasu bandęs.

Tai yra didžiausi man įstrigę skirtumai tarp šitų žaidimų. Nesakau, kad taip turi atrodyt, čia tik mano asmeninė nuomonė, kurios komentaruose nepakeisit irgi, tad nė nebandykit. Jūsų pačių labui taip sakau. Taip pat galiu pasidžiaugti, kad po tiek laiko nebejaučiu jokio malonumo žaisti bet kokį žaidimą, kuris atima daugiau nei valandą laiko. Dar galiu pasidžiaugti, kad tai tikriausiai pirmas ir paskutinis įrašas apie kokį nors žaidimą. Ir prie to pačio galiu pasidžiaugti, kad kuo toliau, tuo mažiau laiko praleidžiu prie kompo – jei ne nuotraukų redagavimas, to praleidžiamo laiko sumažėtų dar per pusę.

Aišku, kažkas paklaus išvadų. Pasakyčiau taip, jei nuobodus lygių kėlimas, visų veikėjų supanašėjimas ir negalėjimas žaisti nuolat vienam nebūtų didelis trūkumas, besąlygiškai rinkčiausi Lineage. Jei vaikiškos spalvinimo knygučių spalvų persunktos aplinkos ir veikėjai, bendravimo stoka ir nuobodi žaidėjų kovų prieš kitus žaidėjus sistema ir debiliškas Quake žaidimui tinkamas valdymas nebūtų didelis trūkumas, rinkčiaus World of Warcraft. O kadangi dabar tiek vienas tiek kitas su tiek trūkumų, renkuosi ir toliau žaisti mielą Free Cells.

Kiekvieną neigiamą komentarą apmokestinsiu vienu sumuštiniu su majonezu ir kumpiu, tad prieš komentuodamas pasvarstyk ar norėsi man sumuštinius daryt. Gerus komentatorius pavaišinsiu alum, jei atyksit jo atsiimti į rytų Londoną. O dabar einu miegot, nes jau pakankamai išgėriau, kad mintyse suktųsi pigių skrydžių kompanijų pasiūlymai apsilankyti sapnų karalystėje.