Tada pabuvau piratu ir atsisiunčiau filmą. Po poros dienų pagaliau radau laiko jį pažiūrėti ir… Tiesą pasakius, labai labai nusivyliau. Nesiplėsiu per daug, nes apie tokius didelius šūdo gabalus geriau išvis tylėti. Aš labai labai trumpai.

Kas skaitė knygą, tikriausiai su manim sutiks, kad knygoje ir filme ponas Šindleris yra visiškai skirtingai pavaizduotas. Knyginis mielesnis.

Nesikabinėsiu prie to, kad realiai aplinka, kurioje vyksta filmo veiksmas, neatitinka aplinkos, kurioje veiksmas vyksta knygoje. Tikriausiai čia kaltas koks mažas filmo biudžetas ar dar kažkas.

Knyga, stora, tad nenuostabu, kad nė trečdalio knygos nesudėjo į siužetą, bet režisieriaus parinktos scenos, mano kuklia nuomone, neatitinka dvasios. Visiškai nesijaučia vientisumo tarp scenų. Bent jau man.

Dauguma dialogų irgi neatitinka knygos, o kai kurių nesu išvis skaitęs. Tebūnie čia mano kaltė, tebūnie aš praleidau pusę knygos.

Bet kam taip sušikti tokią knygą?

Kurie neskaitė knygos, sakė, kad jiems filmas patiko. Man jis baisus. Labai baisus. Bet čia irgi tikriausiai mano kaltė. Nes dabar išeina taip, kad norint mėgautis gerais filmais, geriau neskaityti knygų, pagal kurias jie pastatyti. O labai gaila.

Tačiau knygą rekomenduoju labai smarkiai.

Visada žavėjausi gatvės muzika, bet čia viską pralenkė…

Vėliau policininkai vejasi mažiukus vaikus, kurie žaidė oro uoste. Nepanašu, kad tas oro uostas ar bent jau konkrečiai būtent tas pakilimo takas būtų naudojamas, tačiau policininkai vis tiek su lazdomis gaudo berniukus. Kadangi iš pradžių jie juos vijosi su motociklais, o po to bėgte, man iškilo klausimas – kur jie saugiai spėjo padėti motociklus, žinodami, kad yra prie lūšnyno, kuriame, kaip vėliau viena scena parodo, ne vietoje palikta technika bematant dingsta?

Labai patiko scena, kai berniukas dėl savo super žvaigždės autografo šoka į šūdų duobę po tualetu ir prie aktoriaus Amitaho pribėga visas aplipęs labai smagios spalvos turiniu. Aišku, jis autografą gauna tik jis vienas, kaip ir turėtų būti tokioje dramatiškoje scenoje. Gi čia ne siaubo filmas, kuriame viskas turi baigtis prastai.

Taigi, pasakykit man, kokiu tikslu super didžiulės Indijos žvaigždės Amitaho sraigtasparnis nusileido tiesiai šalia tualetų pačiame lūšnyne?

Po skambučio į studiją pana nubėga kažkur tolyn neaiškiom vietom, nors ji buvo pastačiusi savo mašiną netoliese ir pokalbio metu vėl į ją buvo nubėgus. Kodėl ji palieka mašiną ir išlekia neaiškia kryptimi, nors berniokas vis tiek tik kitos dienos penktą valandą turėtų pasirodyti stotyje? Aišku, tarkim, kad abudu iškart po laidos ten bėgo… Romantika.

Ir Džamalo brolis… Kodėl prieš pusdienį pačiupęs Latiką ir taip išduodamas brolį bei visą tą laiką melavęs, kad merginos jau nebėra, dar tą patį vakarą sugalvoja paaukoti savo gyvybę dėl anų dviejų? U tiu tiu, kokie gi tie indusai! Aš irgi norėčiau, kad mano brolis pasiaukotų taip dėl manęs, ha ha. Ypač kai tokia pana pas mane norėtų atbėgt.

Pilnas mano galvai ne itin logiškų vietų (kaip, beje, ir dauguma kitų naujųjų filmų) itin romantiškas filmas, kuriam mielai skirčiau 10 iš 10 balų. Ir ne tik skirčiau, o ir skiriu.

Gal kas dar nematė, nenoriu pasakot kas tiksliau vyksta šitam filme, nes nebebus įdomu žiūrėti. Pasakysiu tiek – verta žiūrėt vien dėl pagrindinės aktorės šypsenos. Oho kokia! Ir dar dėl vieno dalyko… Garso takelio! Buvo kažkas WOW! Trys dainos kasdien mano ausinėse skamba. Bent kelis kartus. Spėk kurios.

Vėliau Gampas paimamas į kariuomenę, po ilgų treniruočių išsiunčiamas į karą Vietname. Aišku, per savo durną galvą tampa didvyriu, nes išgelbėja visą kuopą nuo mirties. Na, ne visai visą – mirė tik kažkoks tai krevečių ekspertas Baba, kuris jam apie tas vandens gėrybes pripasakojo tiek, kad Forestas vėliau atidarė krevečių žvejybos kompaniją ir tampa milijardieriumi.

Kad ir koks jis kvailas bebūtų, jam visada visur sekasi, jis visada visur laimi ir būna pirmas. Nors… Kaip jis mėgdavo sakyti, kvailį iš darbų pažinsi. Visą filmo laiką buvo gaila dėl to, kad jis mylėjo tą mergaitę, o ta mergaitė davėsi su kitais nežinia kur. Kad ir koks kvailas buvo Forestas, kažin ar rasi geresnės širdies personažą, kurį kada nors būtų sukūręs Holivudas.

That day, for no particular reason, I decided to go for a little run. So I ran to the end of the road. And when I got there, I thought maybe I’d run to the end of town. And when I got there, I thought maybe I’d just run across Greenbow County. And I figured, since I run this far, maybe I’d just run across the great state of Alabama. And that’s what I did. I ran clear across Alabama. For no particular reason I just kept on going. I ran clear to the ocean. And when I got there, I figured, since I’d gone this far, I might as well turn around, just keep on going. When I got to another ocean, I figured, since I’d gone this far, I might as well just turn back, keep right on going.

Filmas pasakoja apie psichikos ligoninėn patekusį pacientą, kuris teigia esąs žmogus kūne apsigyvenęs ateivis Protas iš K-Pax planetos. Na, atrodytų, pilna gi tokių durnelių, kurie ne tik ateiviais esantys. Tik šį kartą viskas kitaip.

Nenoriu pasakoti siužeto, gal kuris iš jūsų dar nematė, o perskaitęs mano “REKOMENDUOJU”, sugalvos pažiūrėti. Nebūtų įdomu žiūrėti viską žinant iš anksto. Juolab, kad gerą siužetą dar geresniu padaro tikrai meistriškų aktorių komanda. O kadangi filmas turi “dvi pabaigas”, tai kiekvienas jį supras pagal save.

Taigi, kaip manot, ar Protas buvo ateivis, ar paprasčiausias žmogus? Ir kur dingo Besė?

Visai neseniai šį filmą pažiūrėjau antrą kartą. Vien dėl tos scenos kažkokioje kavinukėje, kai Danielė paišė ant popieriaus mergaitės veidą. Dailus piešinys išėjo. Toje scenoje spoksojau į Danielę ir galvojau, blin, va čia tai grožis. Mano manymu, šita aktorė (Elisha Cuthbert) turi bene gražiausią šypseną Holivude. Taip pat gera buvo pagrindinio veikėjo kalba. Kažkaip smagu, kai į geras komedijas įpinami pakankamai prasmingi tekstai.

Moral fiber. So, what is moral fiber? It’s funny, I used to think it was always telling the truth, doing good deeds, basically being a fucking boy scout. But lately I’ve been seeing it differently. Now I think moral fiber’s about finding that one thing you really care about. That one special thing that means more to you than anything else in the world. And when you find her, you fight for her. You risk it all, you put her in front of everything, your life, all of it. And maybe the stuff you do to help her isn’t so clean. You know what? It doesn’t matter. Because in your heart you know, that the juice is worth the squeeze. That’s what moral fiber’s all about.

Būtent po šito filmo ėmiau mylėti aktorių Timothy Olyphant. O po jo pasirodymo filme “Hitman” ėmiau mylėti dar labiau.

O dar kur garso takelis… Pabandyk pasiklausyti tokių dainų kaip Josh Rouse “Sparrows over Birmingham” ar David Gray “This year’s love” ir suprasi ką turiu omeny. Love it! Viską sujungus į vieną krūvą, gauname man pačią geriausią komediją. Truputi šypsenos, truputį gerų frazių ir truputi romantikos. Labai tiktų žiūrint pasikviesti kokią dailią mergaitę pasėdėt šalia ant sofos. Puf puf.

Esu tikras, kad žiūrėsiu jį ir trečią kartą.

Matot, aš nekoks kritikas, kai reikia kritikuoti tokius dalykus, labiau jau mėgstu kritikuoti žmonių poelgius. Kiek žinau, šitas filmas buvo statomas pagal kažkokio labai jau garsaus mokslininko, pagal kurio teorijas yra sukurti visi šiuolaikinės ekonomikos principai, biografiją. Taigi, statė statė pagal tą biografiją, o tada ėmė ir sugalvojo režisierius, kad biški šūdas gaunasi ir reikia kažką prisukt “nuo savęs”, kad filmas geresnis būtų. Atseit tas diedukas mokslininkas nėra pakankamai šaunus, kad visus “Oskarus” nusineštų jo tikra biografija. Ką gi, ėmė ir iškirpo šį bei tą, šį bei tą prifilmavo kitaip ir suklijavo viską į tikrai, mano nuomone, dvigubai daugiau oskarų, gaublių, palmių ir svogūnų vertą filmą.

O filmas yra apie tokį labai gudrų mokslininką, kuris ima ir suserga šizofrenija. Tiksliau, mato aplink dalykus, kurių kiti nemato. Tiksliau, kelis žmones. Čia kaip koks tamagochi gavosi. Kai neturi su kuo kalbėtis, pasikalbi su savo “augintiniais”. Filme labai gražiai ir pakankamai paprastai pavaizduota liga bei susimaišiusi tikrovė su visai miela vaizduote. Taip pat paprastai rodomi santykiai ir labai sunkus kelias norint juos išsaugoti.

Nė akimirkos nesigailėjau, kad pažiūrėjau šį filmą, kuris pilnas tiek dramos, tiek komedijos elementų. Ne, ne tokios, kai visi susiėmę už pilvų žvengia kaip arkliukai. Čia viskas šiek tiek kitaip, šiek tiek subtiliau. Gal visą tai taip iškelia toks paslaptingumu dvelkiantis garsaus aktoriaus vaidmuo – tas diedukas su perkurtu gyvenimu.

Gal kas norit perrašyti mano gyvenimo biografiją ir ten pridėti tiek daug spalvų? Sumokėčiau gi nu.

Na ką, labai daug apie šį filmą nėra ir ką pasakoti. Kažkas panašaus į “Supermeno” komedijos versiją, kai girtas Supermenas skraido ir bandydamas kažką išgelbėti sugriauna viską aplinkui. Gerų momentų tikrai pilnas filmas, juolab tiems, kurie žiūri kinoteatre. Gerų efektų mėgėjams tikrai patarčiau pažiūrėti, o tiems, kurie nori kažko gilesnio, teks palaukti, nes siužetas šiek tiek bukokas. Kartais prajuokina, bet… O va kolega darbe paprašė jo.

Klausimas: O ką apie tai galvoja mano mylimas FHM?

Atsakymas: Puiki superherojaus parodija, tik su daugiau bajerių ir mažiau rimtų snukių.

Max Payne

Daug mąstymo iš žiūrovų nereikalaujantis “Konstantino” klonas? Bent jau pastarąjį kažkuo priminė. Gal tik tuo pragaru ar kas ten per biesas buvo. O šiaip, tik efektams. Antrą kartą, lygiai taip pat kaip ir aukščiau esančio, nežiūrėčiau. Uf. Pasišaudė ir viskas tuo pasibaigė. Siužetui labai jau smarkiai kažko pritrūko.

Klausimas: O ką apie tai galvoja mano mylimas FHM?

Atsakymas: Filmas yra kompiuterinio žaidimo adaptacija, bet antro “Hitmano” nesitikėki. Kaip greitai ir nekomplikuotai iššaudai gangsterius, taip ir filmas – intelektu nevargina.

Transporter 3

Dar vienas genialus filmas tiems, kurie nori tik veiksmo. Taip, kartais ir tokie filmai tikrai sužavi, bet kai siužete net žioplesnis žmogus gali pamatyti logikos spragų, nevelka. Juolab, kad jau ir antroji šio filmo dalis nebebuvo niekuo ypatinga. Čia kartojasi visiškai ta pati situacija – kažkas nutinka ir reikia paskraidyti su mašinyte. Krūva muštynių, sprogimų, o po to kai išeini kartu su visais iš kino salės, pakalbi apie filmą dešimt minučių daugiausiai. Ir užmiršti. Po to belieka tik atsakymai, o taip, mačiau. O kai paklausia, ar geras, atsakai, nu taip, efektai patiko. Reiktų kažką naujo įpūst ketvirtai daliai.

Klausimas: Ką kiti sako apie jį?

Atsakymas: Veiksmo filmui norėtųsi šiokio tokio aiškumo, tačiau nesijuokti neįmanoma… (Vakarų ekspresas)

Nu ir kokia išvada?

O gi jokios. Nesinorėtų, kad kas nors perskaitęs viską galvotų, kad šie filmai beverčiai. Priešingai – veiksmo filmų gerbėjams tai tikrai dėmesio verti filmai. Aš ir “Matricą” žiūrėjau kaip specialiųjų efektų filmą, kuriame gerą siužetą atradau tik prieš gerą mėnesį. Gal ir su šitais tas pats būtų. Tik tiek, kad šitie niekada neatsidurs mano saugomų ateičiai filmų sąrašėlyje.

Vietname kariavęs medžiotojas netikėtai įžengia į tragiškai pasibaigusios narkotikų perdavimo operacijos sceną: aplinkui žmonių lavonai, nukautas šuo, susprogdinti automobiliai sušaudytais stiklais, pilnas sunkvežimis kokaino ir lagaminėlis su milijonu dolerių.

Apie geresnį gyvenimą svajojęs vyrukas pinigus pasisavina ir savanoriškai pavirsta auka, kurią nuolat persekioja paslaptingas psichopatas ir nuoširdusis šerifas.

O mano mylimas FHM sako:

Filmo papuošalai puikūs. Nenuvarginanti Josho Brolino dvasia ir Coenų scenarijus pagamina tokį herojų, dėl kurio įsipareigojimų tau nekyla abejonių… Sudėtingas ir stebinantis trileris, kuris, nepaisant truputį nuliūdusios pabaigos, pakyla tarp brolių Coenų geriausiųjų.

cinema.lt irgi jį gerai vertina