Video, filmai

Tikriausiai visi žinot tuos masiškai plintančius trumpus filmukus, kurie sulaukia milijonų peržiūrų per labai trumpą laiką iš tokių visokių niekam tikusių padarų kaip tu ir aš. Jei sąžiningai pasakyt, labai retai mane tokie briedai užkabina, tik va šį kartą atsirado kažkas naujo, kažkas padaryto kitaip.

Šitas filmukas, priešingai nei dauguma, nebuvo sukurtas netyčia. Gi žinot kaip ten būna – davai, pabandom, pažiūrėsim kas bus. Ne, čia viskas šiek tiek kitaip. Vienas danas (šiaip jie ten visi danai) sugalvojo tų masiškai plintančių filmukų principą. Maždaug, kaip sėkmingai tokį padaryt ir sugalvojo ištestuoti savo genialias mintis.

Kad būtų smagiau žiūrėti, turėkit omeny, kad tas vaikinukas, kuris dainuoja, matė paną tik pačioj pačioj pradžioj, kol sėdėjo ant kėdės. Dar smagus dalykas, kad jie vism šitam smagiam reikalui ruošėsi, rodos, du su pusę mėnesio. Daina realiai rimuojasi tik su keliais vardais, todėl jiems labai pasisekė, kad vos po 10 minučių filmavimo rado tinkamą paną su tinkamu vardu.

Reiks pabandyt išsiaiškint ar jie vis dar bendrauja su ta pana. Būtų įdomu ir jos reakcijos, juolab, kad sutikti tokius bičus Chatroulette yra tikriausiai panaši tikimybė kaip laimėt milijoną, nes ten 5 iš dešimties pasirodžiusių smauko savo kotus prieš kamerą. To pažiūrėti tikriausiai ten ir buvo Diana.

Kad ir kaip ten bebūtų, rodau jums tą filmuką. Aišku, primygtinai rekomenduoju jį pažiūrėt HD kokybe, ką galite padaryti paspausdami čia. Taip pat galit plačiau pasiskaityt kaip šitas smagumas buvo padarytas. Angliškai čia.

Nepamenu ar esu minėjęs, kad pastaruoju metu pradėjau nemažai skaityti. Prisiminiau, kad grožinė literatūra yra kur kas smagesnė, nei tiesiog spoksoti į ką nors, kai važiuoju metro. Tai va, visai neseniai Vilma paskolino “Šindlerio sąrašą”. Neturėjau tuo metu nieko skaityt, tad paėmiau, nors nedegiau noru. Atrodė, bus labai nuobodi knyga. Bet nebuvo. Kuo ilgiau ją skaičiau, tuo labiau norėjau, kad knyga niekada nesibaigtų, o aš visada turėčiau ką skaityti. Nepasisekė – knyga visgi baigėsi.

Tada pabuvau piratu ir atsisiunčiau filmą. Po poros dienų pagaliau radau laiko jį pažiūrėti ir… Tiesą pasakius, labai labai nusivyliau. Nesiplėsiu per daug, nes apie tokius didelius šūdo gabalus geriau išvis tylėti. Aš labai labai trumpai.

Kas skaitė knygą, tikriausiai su manim sutiks, kad knygoje ir filme ponas Šindleris yra visiškai skirtingai pavaizduotas. Knyginis mielesnis.

Nesikabinėsiu prie to, kad realiai aplinka, kurioje vyksta filmo veiksmas, neatitinka aplinkos, kurioje veiksmas vyksta knygoje. Tikriausiai čia kaltas koks mažas filmo biudžetas ar dar kažkas.

Knyga, stora, tad nenuostabu, kad nė trečdalio knygos nesudėjo į siužetą, bet režisieriaus parinktos scenos, mano kuklia nuomone, neatitinka dvasios. Visiškai nesijaučia vientisumo tarp scenų. Bent jau man.

Dauguma dialogų irgi neatitinka knygos, o kai kurių nesu išvis skaitęs. Tebūnie čia mano kaltė, tebūnie aš praleidau pusę knygos.

Bet kam taip sušikti tokią knygą?

Kurie neskaitė knygos, sakė, kad jiems filmas patiko. Man jis baisus. Labai baisus. Bet čia irgi tikriausiai mano kaltė. Nes dabar išeina taip, kad norint mėgautis gerais filmais, geriau neskaityti knygų, pagal kurias jie pastatyti. O labai gaila.

Tačiau knygą rekomenduoju labai smarkiai.

Bandžiau ieškoti internete informacijos apie Indijos policiją. Iš tiesų neradau nieko tokio, kas leistų smarkiau suabejoti jų darbe taikomais veiksmais. Filme rodoma scena, kai Džiamalą tardydami du policijos pareigūnai naudoja elektros srovę. Nelabai realistiška, tačiau atrodo gana smagiai.

Vėliau policininkai vejasi mažiukus vaikus, kurie žaidė oro uoste. Nepanašu, kad tas oro uostas ar bent jau konkrečiai būtent tas pakilimo takas būtų naudojamas, tačiau policininkai vis tiek su lazdomis gaudo berniukus. Kadangi iš pradžių jie juos vijosi su motociklais, o po to bėgte, man iškilo klausimas – kur jie saugiai spėjo padėti motociklus, žinodami, kad yra prie lūšnyno, kuriame, kaip vėliau viena scena parodo, ne vietoje palikta technika bematant dingsta?

Labai patiko scena, kai berniukas dėl savo super žvaigždės autografo šoka į šūdų duobę po tualetu ir prie aktoriaus Amitaho pribėga visas aplipęs labai smagios spalvos turiniu. Aišku, jis autografą gauna tik jis vienas, kaip ir turėtų būti tokioje dramatiškoje scenoje. Gi čia ne siaubo filmas, kuriame viskas turi baigtis prastai.

Taigi, pasakykit man, kokiu tikslu super didžiulės Indijos žvaigždės Amitaho sraigtasparnis nusileido tiesiai šalia tualetų pačiame lūšnyne?

Po skambučio į studiją pana nubėga kažkur tolyn neaiškiom vietom, nors ji buvo pastačiusi savo mašiną netoliese ir pokalbio metu vėl į ją buvo nubėgus. Kodėl ji palieka mašiną ir išlekia neaiškia kryptimi, nors berniokas vis tiek tik kitos dienos penktą valandą turėtų pasirodyti stotyje? Aišku, tarkim, kad abudu iškart po laidos ten bėgo… Romantika.

Ir Džamalo brolis… Kodėl prieš pusdienį pačiupęs Latiką ir taip išduodamas brolį bei visą tą laiką melavęs, kad merginos jau nebėra, dar tą patį vakarą sugalvoja paaukoti savo gyvybę dėl anų dviejų? U tiu tiu, kokie gi tie indusai! Aš irgi norėčiau, kad mano brolis pasiaukotų taip dėl manęs, ha ha. Ypač kai tokia pana pas mane norėtų atbėgt.

Pilnas mano galvai ne itin logiškų vietų (kaip, beje, ir dauguma kitų naujųjų filmų) itin romantiškas filmas, kuriam mielai skirčiau 10 iš 10 balų. Ir ne tik skirčiau, o ir skiriu.

Gal kas dar nematė, nenoriu pasakot kas tiksliau vyksta šitam filme, nes nebebus įdomu žiūrėti. Pasakysiu tiek – verta žiūrėt vien dėl pagrindinės aktorės šypsenos. Oho kokia! Ir dar dėl vieno dalyko… Garso takelio! Buvo kažkas WOW! Trys dainos kasdien mano ausinėse skamba. Bent kelis kartus. Spėk kurios.