
Karalius Artūras, kaip manoma, buvo realus žmogus, gyvenęs penktame ar šeštame šimtmetyje. Jei jis iš tiesų egzistavo, tai būtent ten, kur yra Didžioji Britanija. Nors kas ten žino, galbūt tokio bernioko išvis niekur ir niekada nebuvo.
Na, manykim, kad Artūras egzistavo, taip pat manykim, kad jis gyveno penktame ar šeštame mūsų eros šimtmetyje, ir manykim, kad jis, be abejo, buvo britas, kuris mėgo pasimuštis su saksais. Yra tik kelios miglotos užuominos pirmose tūkstantmečio istorijose apie šį veikėją. Nepaisant to, visgi sunku paneigti jo būvį. Tik šiuo atveju ne Artūro istoriškumas mums svarbus. Šį sykį esmė glūdi istorijose apie jį, kurios buvo perduotos ir mums. Ir tos istorijos prasideda nuo Monmouth Geoffrey.
1136 m. Geoffrey išleido bestselerį Historia Regum Britannie, kuriame buvo papasakota Artūro istorija. Toje istorijoje pasakojama, kaip ypač galantiškas karalius, padedamas keleto ne mažiau galantiškų riterių bei kelių sielvarto apimtų (manyčiau, kad tai visgi meilė Artūrui) panelių, tapo romantiškuoju visos Anglijos didvyriu.
Nesišvaistant bereikalingais plepalais, viskas gautųsi maždaug taip: Artūras renka sau riterius pasaulinio garso Apvaliajame Stale savo Kameloto pilyje, kuri turi itin naudingą ypatybę – burtininką Merliną. Toliau, kaip ir priklauso tokiam vyriškam “kietų riešutėlių” klubui, jie leidžiasi į begalę nutrūktgalviškų nuotykių vien dėl to, kad rastų Šventąjį Gralį. Ir, kas keisčiausia, pagal visas pasakas, galų gale jie savo tikslą pasiekė.
Ir tai, daugiau ar mažiau, yra viena iš geriausiai bepasibaigusių novelių. Tačiau ne visų istorijų pabaigos buvo tokios. Dar viena istorija pasakoja apie Artūro mirtį Camlann mūšyje, kuriame jį nužudė jo paties sūnus Mordredas. Įtariama, kad netiesiogiai prie karaliaus mirties prisidėjo ir riteris Lancelotas su pačia karaliene Gvinevere. Aišku, po to žlugo ir Kamelotas.
Kiti asmenys, susiję su Apvaliuoju Stalu
Lancelotas
Šauniausias visais aspektais Apvaliojo Stalo riteris bei Gvineverės meilužis.
Persivalis
Pati pačiausia Šventojo Gralio paieškų žvaigždė, Apvaliojo Stalo riteris su, tikriausiai, pačiu kvailiausiu vardu.
Gelhadas
Patys tikriausias Apvaliojo Stalo riteris, kuris buvo “paimtas į dangų” po Šventojo Gralio radimo.
Merlinas
Ryškiai kuoktelėjęs Apvaliojo Stalo burtininkas, kuris iki šių laikų lieka pavyzdžiu bet kuriam naujose istorijose sugalvotam burtininkui.
Gvineverė
Na, šiaip Apvalusis Stalas buvo skirtas tik berniukams, bet gi šita mergelė buvo ir karaliaus sutuoktinė ir Lanceloto meilužė. Tai kaip gi jie čia be jos?
Ekskaliburas
Artūras tikrai mylėjo savo kardą, davė jam net vardą. Ekskaliburu pavadino. Tai tikriausiai pats garsiausias kardas visoje istorijoje.
Aišku, kiti istoriniai veikėjai irgi mėgo vadinti kardus vardais: Julijus Cezaros turėjo “Geltonąją Mirtį (lot. Crocea Mors)”, senosios Anglijos karaliai turėjo Curtana, dar žinomą kaip “Merkurijaus kardas”.
Tai va šitoks vyriokas buvo tas Artūras ir jo sėbrai. Ir vėl viskas žlugo dėl panų. Kaip visada…
Plačiau galite apie karalių Artūrą pasiskaityti Wikipedijoje.