Mano žaislai

Ponai ir ponios, gerbiamieji ir gerbiamosios, kreipiuosi į jus, didžiuodamasis galimybe pristatyti šviežią mūsų taip mėgiamos kompanijos “Nokia” telefoną, kuris, rodos, pavadintas N96. Jį nusipirkau prieš porą mėnesių, bet nenorėdamas prirašyti visokių nesąmonių, prieš tai sugalvojau gerokai jį pakankinti, kad paaiškėtų visi jo pliusai ir minusai.

Pagal pačios gamintojos mintį, šitas modelis turėtų sekti N95 ir jo 8GB modifikacijos pėdomis, atseit, sujungiant internetą ir mobilumą. Aišku, reklaminiai paistalai, kuriuose ne visada atsispindi realybė. Telefonas bent jau teoriškai turėtų būti orientuotas į video mėgstančius žmonės, nes su visokiausiais ten “Nokia Video Center” ir BBC televizijos grotuvais video medžiaga labai lengvai pasiekiama. Juolab, kad tam jokių papildomų programų jau nebereikia – viskas yra paruošta paties gamintojo. Taip pat jokių papildomų grotuvų nereikia, jei norit pažiūrėti MPEG4, WMV ar Flash video failus. Taip pat yra įmontuotas TV imtuvas, kuris ten pats viską atsinaujina.

Bene didžiausias šio telefono “navarotas” yra jo vidinė 16GB atmintis. Kažkada Nokia N95 8GB atrodė “per didelis”, o šitas padvigubėjo… Bet, kaip pasirodė, įsidėjus porą tūkstančių dainų bei keliolika mėgstamų video klipų, tos vietos kaip ir nebelabai lieka. Gerai, kad dar galima praplėsti įdėjus iki 8GB dydžio microSD kortelę. Kol kas neįsidėjau, bet neatmetu galimybės, kad reikės tai padaryti ateity, jei vėl nesugalvosiu pakeist pačio aparato.

Ant nugarėlės, kur yra “fotoaparato” objektyvas, yra tokia atlenkiama kojelė, kuria pasinaudojus, galima mobilų telefoną padėti ant stalo kokių 45 laipsnių kampu ir bandyti žiūrėti video. Aišku, šūdas taip žiūrėti – ir kampas nekoks, ir vis tiek tokiam ekrane nelabai norisi žiūrėti video per didesnį atstumą.

Labai smagiai nuteikė specialūs mygtukai muzikai valdyti. Rodos, multimedijos mygtukais šiais laikais jie vadinami. Labai smagu su jais valdyti muziką. Ypač tai, kad jie kuo puikiausiai veikia net palikus grotuvą groti foniniame rėžime. Tačiau tais kitais multimedijos mygtukais, kurie pasiekiami, perslinkus ekraną žemyn, niekada nesinaudojau. Man atrodo, kad jie labiau tinkami video, bet pas klipai yra FLV formato, o jo telefonas prasukti nesugeba, tad… tie mygtukai man nereikalingi.

Ekrano dydis yra 2,8 colio. Nemažas. Kaip ir pats telefonas. Ekrano dydis, aišku, yra privalumas, o dėl paties telefono… Man patinka tokie, kurie gerai “atsigula” rankoje. Šitas būtent ir yra toks.

Dar vat fotoaparatą galima šiek tiek pagirti. Mano darytos nuotraukos buvo gana kokybiškos. Nežinau kaip kitiems, bet man pasirodė, kad Nokia N96 5 megapikselių kamerą, daro daug geresnes nuotraukas, nei tas Sony Ericsson C905 su savo 8,1 megapikseliais. Bent jau kompiuterin įkėlus nebuvo tiek triukšmo jose. Ir blykstė gera.

Užtat dabar atėjo laikas pasakyti kuo šitas aparatas yra šūdinas. Taigi, ponai ir ponios, sudaužyti telefoną verta dėl dviejų priežasčių – baterijos veikimo laiko ir lėtumo. Blin, tikrai užpisa, kad taip intensyviau panaudojus telefoną, jį reikia kasnakt palikti įkišus jam rūron laidą. Neklausant muzikos galima pratempti porą dienų. Čia daugiausiai kiek man pavyko išlaikyti jį gyvą. O dar tas jo lėtumas, kuris primena laikus, kai turėjau Siemens telefonus… N95 turėjo ARM11 332Mhz procesorių, o čia mat susišvietė Nokia inžinierių protai įdėti ARM9 264MHz atgyveną. Tikriausiai tiesiog šito šlamšto pilną sandėlį turėjo prisivežę ir reikėjo kažkur prastumti. Prastūmė.

Trumpas ir paprastas apibendrinimas: telefonas būtų mano labai mylimas, jei baterija laikytų ilgiau ir ne taip smarkiai stabdytų. Kadangi jis nenori sustoti stabdęs, nenori ilgiau tempti su baterija, telefonas nepretenduoja tapti “nepakeičiamu”. O šiaip jis gana mielas, kurį naudoju klausytis muzikai (aišku, nusipirkęs geras PHILIPS ausines, nes komplekte esančios man pasirodė labai nepatogios ausims), žiūrėti video, skambinti, rašyti SMS, o dar kur net labai pavargusį iš lovos lengvai pakeliantis žadintuvas…

Čia parašyti tik bendri įspūdžiai, pernelyg nesiveliant į visokius techninius parametrus, kuriuos geriausiai techninius duomenis, privalumus bei trūkumus aprašo mūsų miela Wikipedija adresu: http://en.wikipedia.org/wiki/Nokia_N96

Kartą nutiko man bėda su ilgai tarnavusiu Sony Ericsson W880i – gi paėmė ir nukrito ant žemės, o taip niekšiškai pasielgęs jau ėmė išsijunginėti be priežasties bent jau porą ar trejetą kartų per dieną. Bet jis vis tiek labai patiko vienam kolegai iš Alžyro ir nupirko jį iš manęs už 80 svarų. Būtų pridėjęs 20, būtų naują nusipirkęs, bet aš su juo labai nesiginčyjau ir pardaviau kaip jis norėjo. Hehe, dabar tas W880i išvis centus kainuoja, bet kol kas nesiskundžia arabas, nieko nesako. Taigi, mano manymu, visai gerai gavau kaip už gerokai panaudotą ir streikuojantį telefoną. Pagalvojau, kad už tuos pinigėlius galėčiau nusipirkti kažkokį kitą, kuris veiktų bent kažkiek normaliau.

Visai netoli darbo yra “Carphone Warhouse” parduotuvė, kurioje apsilankiau net nelaukęs darbo pabaigos. Rinkausi iš Nokia, bet jau taip išėjo, kad nusipirkau LG Cookie – pirmą savo telefoną su liečiamu ekranu. Kažkodėl buvau prieš tokius ekranus, bet šitas buvo “pabandymui”. Kainavo 100 svarų. Taigi, 20 svarų daugiau nei mano sugedęs ankstesnis aparatas. Dar už 15 nusipirkau 4GB atminties kortelę, nes vidinės mažoka net elementariausioms su pačiu mobiliuoju darytoms nuotraukoms. Pigus ir labai gražus pasirodė, gal dėl to sugalvojau pasiimti eksperimentams. Nė pats nežinau.

Ekranas nėra toks jautrus kaip iPhone, čia kartais net šiek tiek spustelt reikia, kad kažkas imtų veikti, bet nežinau ar čia trūkumas ar taip gamintoja norėjo. Man tai nebuvo kliūtis naudotis, kartais netgi gerai. Tiesa, mano nykštys per storas tokiems dalykams kaip prasukimo juosta kokiam nors paveiksliukų sąrašui. Gerai, kad telefonas turi “pieštuką”, su juo susitvarkyti būdavo žymiai paprasčiau tokiose situacijose. Ypač jis paspartina SMS rašymą, juolab, kad pavertus ant šono ekranas irgi tampa horizontalus, o tada atsiranda pilna QWERTY klaviatūra ekrane. Turbo rašymas! Iš pradžių labai erzino, kad ekranas užgęsta labai greit – pagal nutylėjimą jis užgęsta po 10 sekundžių nieko nedarymo. Bet vėliau pakeičiau į pusę minutės. Taip geriau man.

Vat su medijos grojimu tai keikiausi. Grotuvas neatpažįsta mp3 failų, jei juose nėra ID3 žymų. Tenka eiti per failų medį ir ieškoti norimos dainos, o tada ją iš ten paleisti. Taip veikia, o pats grotuvas bendrame sąraše jų neatvaizuoja. Taip pat per failų medį leisdavau ir patį grotuvą, kai buvau į atminties kortelę sudėjęs 3,8GB muzikos. Visada nulūždavo beskaitydamas katalogą su muziką. Hehe, kaip sakant, neapžiojo per didelio daikto. Muzika grojo švariai nors standartinio komplekto ausinės buvo tikrai nekokios. Perdirbom mes jas. Dabar PHILIPS, o šitas brandas jau užsitikrinęs savo vardą garso srity, tad nenusivyliau, kai pabandžiau. Taip pat kažkodėl striginėja video failų vaizdas, jei jame yra daugiau veiksmo. Anyway, ne filmams žiūrėti pirkau, tad tik pabandžiau sukonvertavęs kažkokį video klipą. Radijas veikia gerai ir kaip priklauso, išsijungia įvažiavus po žeme. O tai labai negerai, nes tenka jungtis mp3, kur dainos girdėtos po milijoną kartų.

Labai patiko gana intuityvus valdymas – baksteli pirštu, jei reikia atidaryt, jei reikia prasukt kokį sąrašą, baksteli pirštu ir neatleidęs jį pastumi šonan ar aukštyn. Viskas valdoma labai paprastai, tad bet kas galėtų juo naudotis neperskaičius instrukcijos. Juolab, kad net parduodamam UK modelyje yra lietuvių kalba.

O problema yra viena – baterija. Kaip visuomet tokiuose telefonuose ji yra neypatingos talpos, bet šitos man neužtenka net dviems paroms. Reikia krauti kasdien, jei noriu kitą dieną būti ramus, kad emergency atveju neišsikraus ir galėsiu paskambint.

Jei nežiūrėtume į tai, kad baterija miršta dažniau nei vaikai nuo bado, gautume visai gerą telefoną su keliais nežymiais trūkumais. Kas netingi, tas gali ir kasnakt palikt telefoną su pakrovėjo laidu subinėj, tada nereiks jaudintis dėl nieko.

Visgi, šitas telefonas kitą savaitę bus pakeliui į Lietuvą – siųsiu sesei. Na, nelipo man liečiamas ekranas, oi kaip nelipo. Kiti gi džiaugiasi tokį turėdamas, o aš esu tikras, kad daugiau niekada tokio nebepirksiu. Neseniai perėjau prie Symbian ir tuo labai džiaugiuosi, bet apie tai vėliau.

Nerašiau specifikacijų, tiesiog parašiau kas man patiko, o kas nelabai. Čia tikrai nėra rašliava, kuri gali vadintis apžvalga. Čia tik buka ir visiškai neobjektyvi vartotojo nuomonė. Jei kam įdomu, visas specifikacijas ir daugiau informacijos apie pigiausią pasaulyje telefoną liečiamu ekranu galima rasti LG interneto puslapyje.

Nepagyvenau labai ilgai Karalystėje vien tik su išankstinio apmokėjimo (pay as you go) SIM kortele. Kažkodėl man labai jau brangiai kainuodavo SMS ir skambučiai. Na, SMS tai dar pakenčiamai – 10 pi. O va skambučiai, tai oi oi oi… 10 svarų papildymą prakalbėdavau per pusvalandį, o čia jau tikrai nelabai man malonus dalykas.

Taigi, pasirašiau kontraktą su trejetu. Šešių mėnesių kontraktas, kuris man kainuos 15 svarų per mėnesį. Tai daugiau nei 10 svarų papildymas, bet vietoj pusvalandžio pokalbių gaunu 300 taškų savam tinkle ir lygiai tiek pat taškų į kitus tinklus, kur vienas taškas yra arba viena pokalbio minutė, arba viena trumpoji žinutė. Maišai kaip tik nori. Net jei neturėsiu niekada draugų iš savo tinklo, visgi tos penkios valandos pokabnių yra tikrai nemažai. Bet kol kas nepaminėjau pačio smagiausio dalyko – aš už tą pačią sumą gaunu neribotus pokalbius į Skype! Na, ne visai neribotus – “tik” 4000 minučių kiekvieną mėnesį. Truputį nuliūdau, kad su šešių mėnesių kontraktu neleido pasiimti dabar labiausiai norimo telefono “Nokia N96”, bet niekis, jei po šio laikotarpio nutraukęs kontraktą ir grįžęs Lietuvon vis dar norėsiu gyventi Karalystėje, pasiimsiu jau, turbūt, kokį nors “Nokia N70”. Ir nebus gaila pusmečio laukimo su šita “plyta”.

Pocius rašė apie tai, kaip puikiai jam sekasi gyventi su Nokia 2610, o aš va dabar gyvenu su dviem telefonais – Sony Ericsson W880i ir naujuoju Skypephone S2. Pirmajame vis dar stovi “pay as you go” kortelė su brangiaisiais O2 tarifais. Taip pat jį naudoju kaip mp3 grotuvą, nes bene šiai funkcijai jis ir tinkamas labiausiai. Antrasis gi yra būtent su Skype labiausiai suderinamas telefonas – Skypephone S2.

Išvaizda jo negaliu skųstis – mano ne itin didelius estetinius reikalavimus jis beveik atitinka, tad iš kišenės jį išsitraukti nėra gėda. Atrodo tvirtas, tai tikriausiai bent fiziškai tą pusmetį atlaikys. Juolab, kad baterijos dangtelis iš kuo tikriausio metalo. Tiesa, mygtukai kietoki ir gal šiek tiek per arti vienas kito, bet čia jau, manau, tik pripratimo reikalas. Ekranas tikrai ryškus – mano nustatymuose parinktas vidutinis apšvietimas – dieną matosi viskas kuo puikiausiai.

Valdymas kaip ir paprastas, tik skirtumas toks, kad pagrindinis didžiulis mygtukas, kurį paspaudus (turint galvoje visus kitus gamintojus) tuėtų atsidaryti pagrindinis meniu, to nedaro, jis paleidžia programą iš switcher (kažkas panašaus į Mac OS programų juostą), o pagrindinį meniu galima pasiekti kitu mygtuku. Tik gal teksto rašymas kliūva… Pradedant rašyti žinutę visada būna aktyvuotas T9 rašymo būdas, kuris niekada man nepatiko. Blogiausia tai, kad jo išjungti jo tokio savavališko automatinio aktyvavimosi negalima. Su Skype pokalbiais dar prasčiau – T9 aktyvuojasi vos tik pakeičiame pašnekovą. Aišku, išjungti jį galima nesunkiai, bet tik iki to laiko, kol palaikome pokalbį su tuo pačiu pašnekovu arba nesugalvojame trumpam “nuleisti programos į užduočių juostą”. Kartais lyg ir jaučiasi mažyčiai telefono programinės įrangos stabdymai, bet čia jau menka bėda, nes to nebūna nuolat, o kartais galima vieną sekundę ilgiau palaukti.

Taigi, kaip pliusus galėčiau paminėti labiau jau pačio operatoriaus, o ne telefono ypatybę – beveik neribotą skype telefone, kurių ryšio kokybę tikrai ne prastesnė nei skambinant iš kompiuterio į kompiuterį. Taip pat tikrai geros kokybės fotokamera – 3.2 megapikselius retai kas deda į labai paprastus telefonus. Paprastas valdymas, necypiantis ir ausies nerėžiantis melodijų garsas (formatas bet koks) bet pakankamai garsus žadintuvas. Jei jau aš atsikeliu, visi kiti tikrai atsikels. Kitą savaitę įsidėsiu atminties kortelę, nes, rodos, muzikos klausymuisi šitas aparatas kuo puikiausiai tinka, tik kad ausinių jungtis specifinė, jei šitas sugadinsiu, abejoju ar rasiu kur pirkt kitas (tai tikriausiai reiktų paminėti prie trūkumų, taip?).

O trūkumai elementarūs – nu plyta ir tiek! Baterija labai ilgai nelaiko. Jei darbe per laisvą laiką dar ir pažaidžiu, o ne tik online Skype’j esu, tai bateriją reikia kraut kasdien. Taip pat galėjo to “pagrindinio” mygtuko funkciją palikt standartiškai – pagrindinio meniu paleidimui. Ir pridėti galimybę išjungti T9 visiškai! Prilupti ir numesti miškely! Tik rašyt trukdo!

Galiausiai visgi nesigailiu, kad pasirinkau šitą. Visgi smagu išbandyti kažką naujo, ko Lietuvoje nėra ir greičiausiai nebus. Abydna, Di, ania? Ot pakabėtum online visada! O per tą pusmetį gal ir aš užsinorėsiu “Android”.