Šitą žaidimą bandžiau lygiai tris mėnesius. Ir jo didžiausia konkurentą “Lineage 2″ žaidžiau ne ką daugiau laiko – apie keturis metus! Visuose forumuose kyla tas pats ginčas – kuris iš jų yra geresnis, ir kodėl tu esi debilas, jei žaidi kitą nei geriausią. Aišku, dauguma atveju niekas nėra bandęs konkurentų produktų, tad giria savą ir visai nesupranta, kad kitas žaidimas gali būti smarkiai geresnis. Aš išbandžiau tiek vieną, tiek kitą, todėl dabar oficialiai skelbiuosi esantis viso šito reikalo ekspertas!

Ir labai trumpai aiškinu nesuprantantiems. Tiesiog kišu savo nuomonę per prievartą. Pasakoju apie žaidimų pasaulį, kuriame, kai buvau jaunas, praleidau daug laiko. To laiko, kurio dabar šiek tiek gaila. Kad ir kaip ten bebūtų, džiaugiuosi, kad savo laiko nebešvaistau tokiems dalykams, nebeturiu instaliacinių failų, diskų ar kažkokių nostalgijomis pripiltų atsiminimų. Dar visai neseniai kitas draugas buvo įkalbinęs vėl žaist “Lineage 2″, bet po mėnesio bandymo pažaist savaitgaliais po porą trejetą valandų, tik dar kartą supratau durnai švaistantis laiką.

Ir dabar trumpai pasakysiu, kuris mano manymu yra geresnis. L2 pasaulio veikėjai yra daug gražesni. Kas mane pažįsta, žino, kad esu estetas. Ypač paskutiniaisiais metais. Pirmiausia man daiktas turi būti gražus, tik tada geras. O kas žaidė L2, žino puikiai ir tamstiąsias elfes ar kovingąsias žmonių rasės atstoves. Jokiam kitam žaidime nesu matęs tokių dailių figūrų. Aišku, dabar visi pagalvos, kad rinkdavausi tas elfes dėl jų į parašiuto dydžio liemenėles netelpančių papų. Ne, gi žinot, kad man didelės krūtinės nepatinka šiaip. Veikėjų prasme, man L2 buvo smarkiai pranašesnis.

Miestai ir šiaip aplinka buvo gražesnė WoW žaidime, tačiau turėjo labai didelį trūkumą – viskas buvo per daug spalvota – kaip iš kokios vaikiškos spalvinimo knygutės. L2 žaidime jie buvo daugiau ar mažiau vienodi, visos pastatų spalvos vienodos visuose miestuose, visi serverio valdomi personažai vienodi, niekuo neypatingi. WoW šiuo atveju yra visa galva pranašesnis.Tik, kaip jau minėjau anksčiau, man labiau priimtinos L2 spalvos, nes jos natūralesnės, ne tokios baisios kaip rusų laikų gėlėtos moterų suknelės. Nors ir nuobodžios.

Kovų sistema labiau patiko Lineage žaidime. Dėl tokio paprastumo – jei kaunies prieš kitą klaną, pamatai narį, nupisai nuo vaizdo, jei šiaip sau nepatinka, irgi gali paimti ir užmušti dėl to visai nepergyvendamas. WoW’e viskas šiek tiek kitaip. Tiksliau visiškai kitaip. Ir ta sistema man visiškai nepatiko. Net su nuobodžiais duel pasilinksminau labiau nei su tom tikrom kovom. Dėl kovų sistemos dedu pliusą Lineage žaidimui.

Lygio kėlimas daug smagesnis WoW, jei esi vienas. Jei esi su draugais, smagiau Lineage. WoW’e vienas gali lygį keltis be jokių bufų, visiškai vienas darydamas visokius questus, nereikia mušti mobų nuo ryto iki vakaro. Lineage nežinau nei vieno, kuris kėlė lygį remdamasis iš questų gaunama patirtim. Čia jau vyskta nuolatinė žvėrių, pabaisų ar dar kokių neaiškių daiktų medžioklė nuolat. Tačiau jei randi chebrą, tai daryti smagu, nes nepaisant žaidimo, yra laiko ir pasirašinėti. WoW’e požemiuose su chebra jau nelabai pasirašinėsi, nes nėra laiko, veiksmas vyksta greit, tankai nelaukia, o aš buvau dotintojas, tai ir taip vos spėdavau savo darbą atlikt. Pliuso nedėčiau nei vienam žaidimui, abu turi privalumų visur.

Veikėjų tobulinimo, profesijų ir panašiai, srity WoW pirmauja savo galimybe galutinai padaryti savo veikėją smarkiai kitokį nuo kitų tos pačios klasės ar net tų pačių profesijų atstovų. Atributų medis gali padaryti veikėją ganėtinai lanksčiu pagal kiekvieno žaidimo stilių ir tai yra ganėtinai didelis pranašumas prieš paprastus Lineage skilus, kai gali pasirinkti, berods, tik tris kažkokios kitos klasės sugebėjimus. Taip, tai šiek tiek padaro veikėjus įvairesnius, bet dauguma jau žino, kas būtų naudingiausia pagrindinei klasei, tad dauguma žaidėjų tų papildimų sugebėjimų kombinaciją pasirenką tokią pačią. Individualumo prasme WoW visgi pirmauja.

Ir dar vienas gal gi toks didelis pliusas Lineage žaidimui – valdymas. Man visada buvo priimtinesnis strateginių žaidimų valdymas – kai viską gali atlikti pelytės pagalba. WoW žaidime gi reikia lakstyti klaviatūros pagalba, o tai man labai nepatinka. Aišku, galima nusistatyti tokį pat valdymą kaip ir Lineage, bet tada jau tu – lavonas, jei valdai veikėją tik pelyte. Kaip jau sakiau, man priimtinesnis point and click principas. Nors visko gali būti, kad čia tik įpratimo reikalas, bet vis tiek dedu pliusą Lineage, nes per trijų mėnesius WoW karjerą nepajutau įprantąs prie kvailo šaudyklėms skirto valdymo.

Patys žaidėjai normaliuose mokamuose severiuose man pasirodė visiškai skirtingi. Lineage žaidėjai smarkiai draugiškesni ir pasiryžę padėt naujokams, tačiau čia botų irgi smarkiai daugiau. Tiksliau, WoW’e nepastebėjau tokių esant arba tiesiog nebuvau tokiose vietose. WoW’o žaidėjai neitin linkę dalintis patirtim, ypač daugiau pasiekę. Naujokai naujokams padeda visur, jei tik sugeba. Privačių serverių nelyginsiu, nes WoW privačiuose serveriuose nasu bandęs.

Tai yra didžiausi man įstrigę skirtumai tarp šitų žaidimų. Nesakau, kad taip turi atrodyt, čia tik mano asmeninė nuomonė, kurios komentaruose nepakeisit irgi, tad nė nebandykit. Jūsų pačių labui taip sakau. Taip pat galiu pasidžiaugti, kad po tiek laiko nebejaučiu jokio malonumo žaisti bet kokį žaidimą, kuris atima daugiau nei valandą laiko. Dar galiu pasidžiaugti, kad tai tikriausiai pirmas ir paskutinis įrašas apie kokį nors žaidimą. Ir prie to pačio galiu pasidžiaugti, kad kuo toliau, tuo mažiau laiko praleidžiu prie kompo – jei ne nuotraukų redagavimas, to praleidžiamo laiko sumažėtų dar per pusę.

Aišku, kažkas paklaus išvadų. Pasakyčiau taip, jei nuobodus lygių kėlimas, visų veikėjų supanašėjimas ir negalėjimas žaisti nuolat vienam nebūtų didelis trūkumas, besąlygiškai rinkčiausi Lineage. Jei vaikiškos spalvinimo knygučių spalvų persunktos aplinkos ir veikėjai, bendravimo stoka ir nuobodi žaidėjų kovų prieš kitus žaidėjus sistema ir debiliškas Quake žaidimui tinkamas valdymas nebūtų didelis trūkumas, rinkčiaus World of Warcraft. O kadangi dabar tiek vienas tiek kitas su tiek trūkumų, renkuosi ir toliau žaisti mielą Free Cells.

Kiekvieną neigiamą komentarą apmokestinsiu vienu sumuštiniu su majonezu ir kumpiu, tad prieš komentuodamas pasvarstyk ar norėsi man sumuštinius daryt. Gerus komentatorius pavaišinsiu alum, jei atyksit jo atsiimti į rytų Londoną. O dabar einu miegot, nes jau pakankamai išgėriau, kad mintyse suktųsi pigių skrydžių kompanijų pasiūlymai apsilankyti sapnų karalystėje.

Firefox – kad ir kokia lėta, kad ir kokia griozdiška dėl įskiepių, vis tiek lieka mano mylimiausia interneto naršykle. Gali būti, kad tai tiesiog įpratimas, tačiau vien dėl kažkurios kitos naršyklės greitesnio startavimo nekeisiu. Ne greityje yra patogumas. Kaip papildomą naršyklę, naudoju Chrome. Bet vis tiek, mielieji, naudokit Forefox, jei nenorit su gnomu pyktis – tas gi kandžiojasi.

Skype – palaikyti ryšiui su kai kuriais kito pasaulio žmonėm. Kažkokie žmonės bandė man primesti nuomonę, kad visa tai, ko jie nenaudoja, o aš naudoju, yra šūdas, nesąmonė ir laiko gaišimas. Kam gi švaistyti laiką susirašinėjant, jei galima paskambint? Va taip jie manęs klausė. Dabar aš klausiu jų, o argi ne geriau paskambint ar parašyt Skype, jei esu užsieny, o daugelis draugų ar pažįstamų liko skęstančioj Lietuvoj?

AIMP2 – op op, atlekia su vėliavom “pačio geriausio” grotuvo Winamp šalininkai ir ima kotais daužyti. Winamp laikai baigėsi tada, kai kažkas nupirko Nullsoft kompaniją. O tiksliau, Winamp laikai baigėsi, kai išėjo 3 versija. Dabar jau mes turėtume su savo vėliavom lakstyti. AIMP2 man nepakeičiamas.

iTunes – kol kas bene vienintelis patogus mano “legalios” muzikos archyvo perkėlimas į iPod Touch. Bent jau kitokio nežinau, kuris mane tenkintų patogumu. Buvo kažkokia kiniška programa, kuri net angliškos sąsajos neturėjo, bet ten irgi toks copy > paste analogas buvo. iTunes!

Avast – nemokama ir pakankamai gera antivirusinė, kuri, išjungus pranešimus apie atnaujinimus, nepisa proto tol, kol neužsinoriu aplankyt kokio puslapio su daug nuogų papų. Tada tai žviegia. Aš irgi žviegiu. Resursų jai nereik, pati atsinaujina be klausimo, kol kas pakankamai patikimai gyvenu su ja metus, neteko nei valyt sistemos, nei perinstaliuot. Tai gal patikima, a?

uTorrent – Vytuk, aš ją naudoju tik legalių failų parsisiuntimui. Tikrai, nemeluoju. Tos 25 tūkstančiai dainų yra legaliai pirktos, už visas jas susimokėjau. Tikrai, nemeluoju.

The Bat! – iki šiol nepakeičiamas el. pašto klientas. Bandžiau Thunderbird, bet kažkas kažkurioj versijoj buvo negerai su parašu – nepridėdavo automatiškai jo prie laiškų, vien dėl to ištryniau lauk. Nuo to laiko naudoju be priekaištų veikiančią ir savo funkcijas idealiai atliekančią The Bat!

Launchy – visiškas Start meniu pakaitalas. Jau senokai atpratau naršyti po Start meniu pele, paprasčiau paleist bet kokias programas, naudojant Launchy. Bet čia irgi gal įpratimo reikalas.

IZArc – archyvams tvarkyti, spausti, išpakuoti, peržiūrėti, neperžiūrėti. Daro viską, ką daro komercinės programos, suderinama su visais esamais populiariais formatais. Kažkas panašaus kaip 7Zip, tik man patogesnė. Nesu tik dėl greičio atkreipęs dėmesio, reiktų paieškot internete kokių testų, pats tikrai per tingus esu jiems daryti.

VLC – kadangi turiu krūvas filmų, kartais tenka juos peržiūrėti, o šita programa susitvarko su visais esamais formatais. Dar nebuvo nė karto, kad VLC kokio nors filmo nerodytų. Funkcionali ir greita, bet kažin ar apie ją reikia kažką pasakot, manau, visi žino ir naudoja. Tik full HD filmams naudoju Core Player – nestringa ten, kur VLC kartais užstabdo. Bet gal čia mano performance kaltas labiau.

IrfanView - nuotraukų peržiūrai, minimaliam jų taisymui, karpymui ar dar kažkam. Labai greita, mokama, bet pagydoma. Vėlgi kol kas pakaitalo neradau, be to jau įpratau prie greitųjų mygtukų pagrindiniams dažnai naudojamiems dalykams atlikt, tad kažin ar man ir bereikia jokios alternatyvos.

Adobe Photoshop – kažkin ar kas patikės, jei pasakysiu, kad nusipirkau? Tikriausiai ne. Tai ir nemeluosiu. Pasakysiu, kad naudoju DEMO versiją, bo kitaip mane areštuos, pasodins ir valgydins tik manų koše. Čia maždaug nuotraukoms redaguot, kai nebeužtenka IrfanView.

TeraCopy – failų kopijavimui. Labai patogus dalykas, pakeičia standartinį Windows kopijavimo įrankį, tiksliai skaičiuoja likusį laiką, nestabdo su lėtesnio įrašymo greičio USB laikmenomis ar išoriniais kietaisiais diskais.

Foxit Reader - PDF peržiūros įrankis, kuris greičiu lenkia standartinė Adobe Reader. Vien tik dėl to ir naudoju, nes greičiai skiriasi bene per pusę. Be to, smagesnė sąsaja.

Taigi, čia baigiasi mano programų sąrašas, kurias įrašau iškart po naujos Windows kopijos įrašymo. Dar po poros dienų programų sąrašas pasidvigubina visokiomis PHP redagavimo programomis, užrašinėmis, serveriu, RAW redagavimo įrankiais, žodynais, ofiso programomis. Gali būti, kad kažką pamiršau, priminkit. Lygiai taip pat, jei žinot kokias tikrai geras alternatyvias programas, papasakokit, pabandysiu. Arba dar kažkokias nepakeičiamas, kurias jūs naudojat, o čia nieko panašaus nerašiau. Pasidalinkit savo turtais.

O tiesa tokia, kad pastaruoju metu net kai norėdavau kažką parašyt, o patikėkit, kartais net ir tokių dienų pasitaiko, negalėdavau. Matai, čia tokia istorija, kad anksčiau blogas su tuo senu adresu buvo talpinamas Lietuvoj, o ta kompanija neturėjo galimybės leisti normaliems žmonėms atsiskaitinėt visokiais ten moderniais būdais, o kai išsikrausčiau gyvent į Londoną, nebegalėjau pratęst paslaugų, tad sugalvojau susiieškoti padorią kompaniją pačioje Britanijoje. Ir, kaip tada rodės, radau.

Radau firmą, kuri save vadina Host1Plus. Pagal visus parametrus tiko, nes leido pasirinkti šalį, kurios serveriuose noriu talpint savo blogą, būdai apmokėt irgi tiko – kreditine arba per PayPal. Visokia ten pagalba suteikiama 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę skambinant telefonu, kuriuo netgi lietuviškai kalbėti galima, nes bent jau kažkuris ten iš palaikymo komandos narių, jei ne visi, yra lietuvis. 90 dienų pinigų grąžinimo galimybė irgi pasirodė pakankamai gera, nes jei bus šūdas, pasiimčiau pinigus atgal.

Ir šūdas buvo. Ir pinigų nedavė. Mat jau buvo praėję šiek tiek daugiau nei trys mėnesiai. Ir maždaug po tiek laiko vietoj iki tol buvusių gerų paslaugų ėmiau gaut tokias pusėtinas, kurios ilgainiui ėmė virsti į šūdą. Norėdavau parašyt kažką, pakeist, kad ir į komentarą kokį atsakyt, bet neišeidavo niekaip prisijungti prie serverio kartais. Pažiūrėjus į statistiką, pastebėjau, kad lankytojų skaičius taip užtikrintai mažėja. Ir kol nutiko taip, kad vieną dieną serveris ėmė ir išsijungė. Tiksliau, pas tą kompaniją jį rodė kaip ir veikiantį visose lentelėse, tačiau man jis buvo miręs. Nei paštas, nei FTP, nei kas kitas neatrodė gyvi. Kaip vėliau statistika parodė, per tas keturias mirties dienas svetainę sugebėjo pasiekt vos daugiau nei 20 skirtingų žmonių.

Rašau el. paštu. Anksčiau atrašydavo per valandą ar greičiau, o dabar nuo ryto iki vakaro nesulaukiau jokio atsakymo. Nuėjau į jų puslapį, “Live Support” buvo aktyvus, bandžiau susisiekt, iš jų pusės terašė tiek, kad jau tuoj tuoj jų koks nors protingas žmogus su manim pabendraus, bet po kelių minučių mane atjungė ir “Live Support” išvis prapuolė. Tada bandžiau prisiskambint telefonu tiek tą vakarą, tiek visą kitą dieną. Visada rodė užimtą liniją. Tad nusprendžiau dingti kažkur, kur smagiau. Ir taip pastebėjau, kad serveriai.lt siūlo nusipirkt paslaugas už pusę kainos. Taip ir padariau, persikėliau pas šituos.

Visgi po dar trijų dienų pavyko pagauti vieną žmogelį iš Host1Plus, kurio pasiteiravau dėl pinigų, sakė, neduos man jų atgal, matai, tokios sąlygos ir visai nesvarbu, kad jie teikia nekokybiškas paslaugas. Paklausiau, kodėl jie man neatrašė į el. laišką, sako, negavom jokio, būtume atrašę, sakau, kodėl keturias dienas “Live Support” arba offline arba išvis neatrašo net jei online būna. Sako, nesąmonė, ką tu čia pasakoji, taip gyvenime nėra buvę. Aš jam dėstau situaciją, jis man pasakoja, kad čia mano pačio interneto kaltė, jog neišeina prie puslapio prisijungt. Sakau, draugai visi irgi bandė, irgi nepavyko, o anas man sako, kad čia pas mus visus toks lievas internetas. Tada klausiu, kodėl telefono linija užimta keturias paras, kodėl neįmanoma prisiskambint. Vėl man sako, kad kalbu vėjus ir pas juos tokia rimta firma, kad šitaip tiesiog negali nutikt.

Va tokia istorija, kuri man leido šiek tiek paatostogaut pastaruosius porą mėnesių. Dabar jau lyg ir viskas gerai, lyg ir minčių yra, lyg ir kelios tuoj pasirodys eteryje. Svarbu prisiversti netingėti. Priverskit jūs mane gal, ą? O šiaip toks mažas reziumė – nesinaudokit neaiškių firmų paslaugomis, jau geriau primokėt daugiau ir gaut geras paslaugas. Nors ir pas anuos sumokėjau nemažai. Net serveriai.lt (o tie jau irgi Paypal atsiskaitymus leidžia!) yra smarkiai pigiau ir galvą mažiau skauda.

Grįžęs po darbo namo gavau žinutę su tekstu “paskambink”. Paskambinau, o balselis ir pasakoja man, kad prieš išvažiuodama į darbą ji ant savo Windows uždėjo slaptažodį, o dabar jį bando suvesti, bet tas, mat, jau nebetinka. O, vargeli, galvoju. Bet nieko, eilinį kartą į pagalbą atėjo Google, tad pažadėjau padėti.

Taip jau nutiko, kad pas ją laptopas buvo šiek tiek senesnis ir jame kabojo jo gimtoji Windows XP operacinė sistema. Ir čia, vėl prieštaraudamas anksčiau paminėtam teiginiui, galiu pasakyti, kad Microsoft programuotojai mėgsta pridaryti labai daug patogumų. Ir vienu iš jų pasinaudojęs atrakinau užrakintą sistemą. O tai padaroma labai lengvai.

Pirmiausia mums reikia rasti kaip pakrauti sistemą saugiuoju rėžimu – “Safe Mode“. Dažniausiai tai būna F8 arba F11 mygtukas, kurį reikia paspausti vos tik pradėjus krautis kompiuteriui. Pas ją buvo laptopas, tai tas mygtukas buvo ESC. Bet kuriuo atveju, viską rašo besikraunant kompiuteriui pačioje apačioje. Taigi, dar kartą, spaudžiam kažkurį mygtuką ir randam pasirinkimų langą, kuriame siūlo pasirinkti rėžimą, kuriuo norime užkrauti Windows sistemą. Renkamės patį viršutinį – “Safe Mode“. Pro mūsų akis prabėga labai daug visai neįdomių eilučių, po to paklausia, kurį vartotoją pasirinkti, pasirenkame Administrator, nes ant mūsų pagrindinio vartotojo vardo yra uždėtas slaptažodis ir mūsų vis tiek neįleis. Tada, galų gale, užkraunama labai baisiai atrodanti operacinė, kuri atrodo panašiai į 95ąją versiją. O dar tie užrašai kampe. Fui… Nenaudosim mes šito daugiau.

O visi kiti žingsniai labai elementarūs. Spaudžiame Start ir pasirenkame Control Panel. Jame tarp visokių paveiksliukų ir užrašiukų surandame User Accounts ir pelyte spragtelime bent porą kartų. Jei viskas per šią sudėtingą operaciją padaryta puikiai, atsiranda langas su vartotojais, kurie yra registruoti tame kompiuteryje. Pasirenkame vartotoją, tarkim, Arvydas ir paprasčiausiai spaudžiame Remove password. Paprasčiau ir aiškiau nebūna!

Belieka perkrauti kompiuterį ir naudoti kaip įprasta, nes po viso šito slaptažodis nebėra prašomas. Šitas būdas suveikė su Windows XP operacine sistema, kuri turėjo įdiegtą Service Pack 2. Kitiems atvejams galima naudoti Hiren’s Boot CD ar kitas programas, kurių šiam reikalui Google randa nemažai.

O šiaip, nerakint nieko, ko neverta slėpti po spyna.

Firefox – pati smagiausia naršyklė. Didžiausia to smagumo dalis suteikiama pluginų forma, kurių kitos naršyklės arba neturi, arba ne taip labai pavykę ten viskas. Vien pluginai pas mane aštuoni veikia.

The Bat! – iki šiol pats patogiausias elektroninio pašto klientas, nes kad ir kaip to Thunderbird atviras kodas viliotų, nu neveikia pastaroji kaip noriu. O šikšnosparnis viską atlieka be priekaištų. Mokama. Siųskis piratinę.

Skype – nes visi žmonės ten. Kažkada buvo laikas, kai visi sėdėjo IRC, dabar nebelabai gyvi tie tinklai, visi kažkaip į Skype persikraustė. Nepaliksi gi vienos tautos, reikia kartu eit, žiūrėt, kad nepražūtų.

uTorrent – tikriausiai pati nemėgstamiausia mūsų Didžiausiojo Vytuko iš visų kada nors Lietuvoje egzistavusių didžiųjų Vytautų programa. O man ji netgi labai naudinga. Stengiuosi kuo daugiau srauto pagaminti, kad Vytukas į man ruošiamą bylą kuo daugiau nulių prirašytų. Kuti kuti, mano mielas mažasis Vytuk, duok pažastį, pakutensiu.

FeedDemon – mano manymu, patogiausias būdas skaityti milijardą blogų. Dar tokio skaičiaus nepasiekiau, bet niekas gi nedraudžia turėti tikslą.

iTunes – protestuodamas prieš etalonu tapusius dalykus, renkuosi man patogesnius ir ne tokius pripažintus. Bent jau pas mus. Šitas grotuvas man labiau limpa nei senukas Winamp. O ir iPodą tvarkyt paprasta.

Photoshop – naudoju tikriausiai dėl to, kad tais laikais, kai pirmą kartą ją pabandžiau, naudoti PS buvo LYGIS, tad verčiausi per galvą, kol perpratau visko prikištą interfeisą. Dabar naudoju bet kokiam paveikslėlių redagavimui. Truputį meluoju. Neduoda dykai, vogti reikia.

IrfanView – šitą gi naudoju paveiksliukų peržiūrai bei dydžio keitimui. Dydžio keitimas – šioks toks paveiksliuko redagavimas. Juk sakiau, kad šiek tiek meluoju dėl Photoshop. Labai greita ir nemažai galimybių turinti programa.

CintaNotes – menkiausiai raidelei užsirašyti, kai manau, kad tai gali ateity praversti. O būna taip, kad tikrai dažnai praverčia. Juolab, kad net ir milijarde įrašų viską lengva rasti dėl puikiai pagamintos paieškos.

Nero 7 – senutė versija liko ištikimiausia, veikia stabiliausiai man, nieko netrūksta, o ir nulaužiama visiškai paprastai. Ernestui piratinius filmus gi į diskus rašau. Ir programa piratinė.

KMPlayer – bene pats smagiausias video failų grotuvas, gal kiek per painoku valdymu, bet gausa funkcijų pralenkia visus kitus. Rasi bet ką, ko reikia. Ir dar dykai duoda jį.

Zend Studio – naudoju programavimui. Tiksliau, PHP ir kitų panašių nesąmonių rašymui. Patogus, su visom reikalingom funkcijom. Irgi mokamas, tad ir šitą pavogsim. Ne dėl to, kad dykai duodamų alternatyvų nebūtų, tiesiog reikia primint Vytukui, kad jo veikla nėra beprasmė.

Launchy – visiškas “Start” meniu pakaitalas. Kuo toliau, tuo rečiau bespaudžiu “All Programs”, geriau paspaudžiu Alt+Space. Tikra Dievo dovana.

Foniniu rėžimu veikia Nod32 antivirusinė, Daemon Tools ir last.fm programinė įranga. Aišku, kompas ir kitų gerų dalykų prikištas, bet ten jau smulkmenos. Tiek trumpai apie tai, ką naudoju dažniausiai. “O visa kita tik detalės…”