O čia atėjo Megan Fox ir pataisė mano naršyklę

Vakar netyčia atsinaujinau savo mėgstamiausią naršyklę Firefox į naujausia ketvirtą versiją. Apsidžiūrėjau, išmokau iš naujo ja naudotis. Toks ganėtinai pakenčiamas aparatas. Žodžiu, gražus, gal kiek net patogesnis ir šiek tiek lyg ir pagreitėjęs prietaisas Facebooko naršymui ir Traviano žaidimui.

Tačiau su ta naršykle nutiko labai negeras dalykas – kai kurie šriftai atrodė baisiai. Pasirodo, čia tas naujas Firefox 4 turi labai kietą funkciją, kurią naudoja Windows 7 operacinėje (nesu tikras ar tik šitoje). Ten kažkaip naudoja grafikos plokštę visokių elementų (tarp kurių yra ir tie šriftai) atvaizdavimui. Tai turėtų pridėti šiek tiek našumo pačiai naršyklei. Na taip, rodos, ji greitesnė nei prieš tai buvusi jos versija, bet nesu tikras ar dėl to.

Nelabai gilinausi į tą reikalą, nesu tikras kaip visą tai veikia ir kodėl kai kurie šriftai atrodo baisiai, bet žinau vieną – man tai nepatiko. Paieškojau internete kaip tai suremontuoti ir vėl turiu gražiai atrodančias raides. Viso taisymo esmė – išjungiam būtent tą grafikos plokštės palaikymą.

Visa tai daroma paprastai:

• Į adreso eilutę parašom about:config
• Sutinkam, kad nieko nelaužysim ir negadinsim
• Paieškos pagalba susirandam gfx.direct2d.disabled eilutę
• Spustelim du kartus pele – reikšmė iš False pasikeis į True

Tai viskas, ką jums reikia padaryti. Ir gražios raidės pareina į namus vėl. Esat skolingi man alaus dabar. Padėkas priimu ir grynais.

Alexandre Oudin profilis Facebooke

Trumpai ir aiškiai: po to kai mūsų visų mylimas nekenčiamo one.lt tiesioginis ir visiškai kitos svorio kategorijos konkurentas Facebook paleido naujus profilius, kažkoks tai prancūzų menininkas sugalvojo kaip galima panaudoti naujo profilio suteikiamą penkių mini nuotraukų bei pagrindinės nuotraukos kompoziciją. Viršuj galit matyt kad ne visiškas šūdas gavosi.

Aišku, po to daug kas ėmė daryt tokius dalykus. Aišku, reikėjo labai daug kantrybės pirmiems bandymams. Karpymas, žymėjimas reikiama tvarka, manau, užėmė šiek tiek lako, bet kantriausieji vis tiek pasidarydavo. Čia galit pažiūrėti jų daugiau.

Ir kaip jie turėjo pasiusti, kai pamatė, kad dabar visa tai automatizuota. Tai va, kas matė, nori pasidaryt, bet nežino kaip, prašom, papasakosiu. Tai visai paprasta – pačiam Facebooke yra sukurta programa, kuri vadinasi labai jau primityviai – “Profile Maker”.

O ten viskas paprasta: įkeli nuotrauką, šiek tiek pastumdai, padidini, pamažini. Pažiūri, kad nė į vieną kvadračiuką koks neišspaustas spuogas nepasitaikytų ir paspaudi kažkokį tai mygtuką. Tada parodo, kurią nuotrauką reikia nustatyti kaip pagrindinę profilio nuotrauką. Ir viskas! Paprasčiau nei kompiuterį įjungti.

Dar yra porą kitokių būdų, kurių nebandžiau, nes “Oudinizer” man neveikė, vis metė keistą neaiškią klaidą, o “Photo Magic” neišbandžiau iki galo dėl to, kad tai nėra pačio Facebook dalis ir gali visko būt, kad tektų rankom nuotraukas kelt pagal kokias nors instrukcijas po karpymo. Jei kas išbandysit ir šituos du, galit pakomentuot, visai įdomu palygint bus.

Dabar kalbu tik su vyriokais. Panoms toliau esančių eilučių šį kartą skaityt nereikia. Taigi, mielieji, gerai įsižiūrėk į paveiksliuke rėkiančią paną. Jaučiu, kiekvienas berniokas yra matęs tokį saviškės veidą ir jis, be jokios abejonės, nieko gero nereiškia. Arba kažką labai labai negero padarei, kitaip tariant prisidirbai, arba kai ką ne ten sugrūdai. Bet kuriuo atveju, ne pyragai ir bent jau dažniausiai reikėtų to vengti.

Ne visada galima numatyti dėl ko panos gali pašėlti ir net kai ima šėlti, ne visada net jos pačios gali paaiškinti to priežastis, tačiau mes jų čia ir nenagrinėsim. Panagrinėsim vieną mūsų pačių žioplumo atvejį, kai ne iki galo įspaustas mygtukas gali kainuoti galvą! Čia turėjo skambėti baisiai ir priminti scenas iš filmų apie piratus. Prisiminkit, visada viską reikia daryti taip, kad mūsų moteriškės būtų laimingos.

Situacija tokia: jūs atvykstat pas saviškę ir visaip ten pasibarškinat. Aišku, vyriškiai iškart lekia į dušą nusinert antros odos ir šiek tiek apsiskalaut, kol panos guli paslikos. Kažkaip keistai gamtoj nusistovėjo toks dėsnis, kad kai tik bernai susitvarko, pabunda mergaitės ir lekia tokiam kapitaliniam valymui į vonią. Ne tik šiaip pasiskalauti keistas vietas, o jas išvalyti visokiais būdais! Mistika ir archeologija ten jau prasideda.

Apdairesnis bernas per tą laiką gali spėti ir į kokį, paimkim kaip pavyzdį, iš panos kompo į one.lt pasijungt ir susitart su kita saviške dėl romantiško vakaro pratęsimo – tam per vis dar dabartinės saviškės skalbimosi laikotarpį laiko yra į valias. O čia ir prieinam iki tos situacijos, kai atsidarę tą nelemtą puslapį, vedam savo prisijungimo duomenis ir spaudžiam ENTER. Tarkim, viskas vyksta maždaug taip, vartotojo vardas anyžinė, tada spaudžiam Tab ir suvedam slaptažodį išgersiuvisą. Ir ENTER.

Tačiau kažkodėl one.lt pasako, kad jūsų slaptažodis ar vartotojas netinka, ką galvojat tada? Kad tiesiog suklydot, taip? Aišku, bandot suvesti dar kartą viską ir šį kartą viskas pavyksta daug sklandžiau nei tas reikalas, dėl kurio ir esate šitame ne savo bute. Susitariate dėl to kito tokio paties reikalo, patikrinate ar dar yra antros odos, atsijungiate iš tos svetainės ir ramiai laukiate, kol brangiausioji iš vonios pareis. Apsukresni dar ir apsirengia, kad pas aną nepavėluotų.

O dabar pažiūrėkim, kas atsitinka po jūsų išvažiavimo. Panelė tiesiog prisėda prie kompo, įsijungia one.lt (moteriškių tikslų nenagrinėsim) ir pamato, kad ji kažkodėl atjungta nors paprastai visada būna prisijungus. Sako, studentės būna arba gražios, arba protingos, arba iš pedagoginio. Tai jei turėjai reikalų su pastarąja rūšimi, gal nieko ir neatsitiks, o jei kokia gudresnė, ji gali tiesiog du kartus pele paspausti vartotojo laukelį ir išmes visus į tą laukelį vestus duomenis. Bent jau daugumoje dabartinių kompiuterių, kuriuose standartiniai nustatymai nebūna pakeisti. O pas panas, kaip žinia, jie labai retai būna pakeisti.

Ir spėkit, ką ji pamatys? Čia gi paprasta, ji pamatys dvi eilutes, kurių neturėjo būti – anyžinė ir anyžinėišgersiuvisą. O čia jau ir durnam aišku, kad taip prisijunginėdamas, nepaspaudėt Tab. Arba ne pakankamai giliai jį paspaudėt. Čia jau nebesvarbu. Net pedagoginio panai nebus sunku atpažinti, kur čia prisijungimo vardas, kur slaptažodis, o po viso to ir patikrinti, ką ten ir kur dabar veikiat. Negerai. Prarasti brangiąją tokiu žioplu būdu būtų negerai. Geriau jai neleisti ne tik sužinoti, ką tarėtės, bet net nesukelti įtarimo, kad išvis yra daugiau smagių žmonių.

O viskas vyksta labai paprastai – po pavykusio ar nepavykusio bandymo prisijungti reikia pašalinti visus to prisijungimo pėdsakus. Pirmiausia, aišku, reikia atsijungti nuo one.lt (paėmiau šitą velnio sutvėrimą tik kaip pavyzdį) ar kitos svetainės. Tada du kartus kliktelti ant laukelio, kuriame reikia įvesti vartotojo vardą. Iššoks toks sąrašas visokių prisijungimo vardų, kuriame, pagal alfabetą, gali rasti ir saviškį. O jį panaikinti tereikia užvesti pelė ant vartotojo vardo anyžinė ir paspausti myguką Delete. Lygiai tą patį reiktų padaryti ir su svetainės adresu, jei pana tokios nenaudoja.

Šitas paprastas dalykas, kuris veikia, rodos, su dauguma naujausių naršyklių, leis judviems būti laimingiems. Juk tai ir yra svarbiausia – padaryti savo moterį laimingą. Jei negali, bent jau nedaryti jos nelaimingos. Piktas gnomas Arvydas visada buvo už smagius ir laimingus santykius. Jis visada mylėjo savo brangiąsias.

Notes on Wood by christgr

Nesakau, kad nemėgstu Windows Live Writer. Galgi net priešingai – man tikrai patinka tas įrankis. Tačiau kaip ten bebūtų, kartais nutinka tokių situacijų, kad reikia kažką pašalinti ir tą akimirką visai negalvojam, kad tas kažkas yra mielas. Ar net pats mieliausias.

Taip dar šiandien atsitiko su Windows Live Writer, kurį reikėjo išinstaliuoti lauk. Jei pastebėjot, paminėjau, kad reikia. Nesakiau, kad to norėjau. Tačiau, kaip pasirodė, ne taip jau ir paprasta tai padaryti. Šita gi programa neturi jokio aiškiai padėto išinstaliavimo vedlio ar kažko panašaus. Lygiai tai pat jos nėra ir “Add/Remove programs” sąraše. Negerai, pagalvojau. Dievaži, tikrai taip pagalvojau.

Tačiau tada radau kitokį sprendimą. Reikia susirasti failą wlarp.exe, kuris būna padėtas štai čia:

C:\Program Files\Windows Live\installer\

Ir taip lengva širdim paleidžiam tą failą. Prieš akis pasirodo toks standartinis išinstaliavimo vedlys, kuris ir padeda mums atsikratyti keleto kartais iškart su nauju kompiuteriu įdiegtų programų.

the weakest link by darwin bell

Kartais mūsų yra prašoma taip: “Arvydai, duok man porno filmą, duok man tą naują filmą, kur kažkokie mėlyni žmogeliukais ant drakonų skraido, duok man tą žaidimą”. Kad ir koks Arvydas tebūtų piktas, nesako, kad neduos. Paprastai jis paprašo duoti USB raktą ar nešiojamą kietą diską. Ir duoda.

Kartais piktas Arvydas gnomas prašo taip: “Mielas drauge, duok man porno filmą, ar tą seną parazitės režisuotą dramą, kurios gale visi pagrindiniai veikėjai numiršta ramunių pilname lauke, uždusę nuo jų skleidžiamų žiedadulkių, duok man tą žaidimą”. Paprastai ir tie mieli draugai nebūna tokie pikti, kad pasakytų “neduosiu”. Dažniausiai lygiai taip pat paprašo duoti USB raktą. Ir duoda.

Bet čia tik dabar. Prieš tai viskas buvo kitaip. Anksčiau jie manęs klausdavo, “o ar daug užima tas filmas ar žaidimas? Nes pas mane telpa tik 4 GB dydžio failas nors mano USB raktas yra 16 GB talpos”. Aš labai stebėdavausi. Paimdavau tą raktą, kopijuodavau žaidimą ar dar ką, o man Windows ir sako, “The file “Big.Wet.Boobs.XXX.HDRip.2011.mkv” is too large for the destination file system”. Galvojau, kad čia dėl pačio failo turinio, tai bandžiau tokius kaip “Small.Tits.Rock.DVDR.XXX.2012.iso”. Irgi netiko.

Po to paaiškėjo, kad čia viskas dėl tų visokių failų sistemų. Ar žinot kas tai? Aš irgi nelabai tiksliai žinau. Suprantu tik tiek, kad FAT32 yra senesnė failų sistema, kuri riboja maksimalų vieno failo dydį iki 4GB, o NTFS yra naujesnė ir kol kas su ja jokių apribojimų nepajutau. Wikipedija rašo, kad limitas yra 1 bilijonas gigabaitų. Vienam failui. Taigi, NTFS yra geresnė sistema, tačiau iš parduotuvės pirkti nešiojamieji kieti diskai ar USB raktai (nežinau kaip yra su normaliais kietais diskais ar kitais įrenginiais, kurių pirkti neteko) parvažiuoja su FAT32 failų sistema.

Sužinoti kokią sistemą naudoja jūsų įrenginys galima jį prijungus ir, atsidarius My Computer, ant norimo įrenginio paspaudus dešinį pelės mygtuką ir pasirinkus Properties. Taip ir bus parašyta. File System: FAT32.

Aišku, mūsų tai netenkina, nes savo draugams negalėsime duoti nieko, kas užima daugiau nei 4GB, o tai jau negerai. Arba gerai, nes tai gali būti pakankamai gera priežastis tiems, kurie nelinkę dalintis savo iš interneto pavogtu turtu su kitais žmonėmis. Tačiau tarkime dabar, kad mes esam visai ne tokie. Mes būsim Robinais Hudais šį kartą.

Failų sistemą pakeisti visai paprasta. Vėl ant prijungto įrenginio spaudžiame dešinį pelės mygtuką ir pasirenkame užrašą “Format…” Tada įsitikiname, kad ties išsiskleidžiančiu File System meniu yra pasirinktas NTFS variantas ir paprasčiausiai spaudžiame mygtuką Start, po ko Windows tave įspės, kad tai padaręs prarasi visus failus, kurie yra įrenginyje, tad prieš tai būtų gerai juos nusikopijuoti į patį kompiuterį, jei turit ten kažką svarbaus. Visą tai padarius teliks laukti, ši procedūra šiek tiek užtrunka.

Dabar tikriausiai jau tikite, kad tai padaryti yra lengva. Šią akimirką belaukiant, kol Windows atliks darbą, galime jau ploti rankutėmis ir džiaugtis, nes jau žinome, ko prašysime rytoj iš savo draugo.

P.S. Kaip vienas komentatorius pasakė, po šitos operacijos nebelabai bus galima tų USB raktų ar išorinių kietų diskų prijungti prie PS3, buitinių DVD grotuvų ar kitų negerų prietaisų, kuriu pats aš nenaudoju.

Schema su pažymėtais taškais, kuriuos reikia tapusavy sulituoti

Nesu ypatingas žaidimų mėgėjas. Tiksliau, jau nebeesu. Tačiau pirkdamas dabartinį kompiuterį dovanų gavau Xbox 360 žaidimų pultelį, skirtą asmeniniams kompiuteriams. Nebūčiau lietuvis, jei nepaimčiau tokios dovanos dykai. Vis tiek kartais pažaidžiu kokį žaidimą, pagalvojau, pabandysiu. Ir pabandžiau. Ir visai patiko. Labai jau smagiai rankoje jis man gulėjo. Ir svoris nemažas. Patogu. Pabandžiau, pasidžiaugiau ir palikau aš jį ramybėje ateinantiems laikams.

Neseniai gi buvo išleistas naujas žaidimas Dirt 2, kurio gana ilgai laukiau. Parsisiunčiau nelegaliai (Megztuk, dėmesio!) ir pabandžiau žaisti su klaviatūra, tačiau valdymas pasirodė daugiau nei tragiškas. Prisiminiau, kad turiu kitokį valdymo džiaugsmą žaidimams ir vėl prijungiau prie kompiuterio. Tačiau jis man nebeveikė. Ne pats pultelis, o wireless bangų imtuvas. Tiesiog nustojo reaguoti. Įkišus į USB jis neberodė jokių gyvybės ženklų. Iš pradžių galvojau, kad čia mano USB lizdas sugedo, bet patikrinus visus situacija nepagerėjo.

Pabandžiau problemos sprendimo ieškoti internete. Nelabai pavyko. Tada pasikonsultavęs su savo kolega darbe, kuris išmano tokius reikalus labiau nei aš, ieškojau internete problemos sprendimo dar kartą, tik dabar jau žinodamas tiksliau ko ieškoti. Ir, kaip pasirodė, tokia problema ištiko ne vieną mane, o ir daugelį kitų žmonių. Ir mano kolegos spėjimas pasitvirtino – radau wireless imtuvo schemą su tiksliai nurodyta vieta, kurioje reikia lituoti. Tą paveiksliuką su schema pateikiau viršuj.

Pats litavimas labai paprastas. Paimi ir užlituoji ant to viso to “F1″ taško gerą gabalą cino ir viskas. Svarbu kitų kanalų nepaliesti, kad kontakto nebūtų. Bet jei jau aš su drebančiomis rankomis sugebėjau tai padaryti, vadinasi, bet kas kitas tai sugebės padaryti kur kas geriau.

Po visos šitos smagios operacijos mano pultelis vėl pradėjo puikiai veikti ir Dirt 2 žaidimą pavyko suvaldyti kur kas geriau. Taigi, jei pas tamstą irgi netyčia nutiko tokia problema, kad prijungtas USB imtuvas nerodo jokių gyvybės ženklų, paimk, atlupk jį ir apatinėj sienelėj suradęs “F1″ taškus, laštelk ten šiek tiek lydyto cino. Bus gerai.

Jau kelis mėnesius kuo puikiausiai naudoju Windows Vista operacinę sistemą, tačiau vis tiek iki šiol manau, kad Windows XP buvo pati smagiausia. Ir žinau, kad daugelis tikrai jos nekeitė į Vistą, dėl pastarosios griozdiškumo. Aš irgi nebūčiau to daręs, jei ne iškart darbui paruošta Vista mano naujame laptope. O va Microsoft yra viena iš tų kompanijų, kurios mėgsta programuodamos pridaryti vartotojams daug nepatogumų. Tačiau čia iškart skubu sau prieštarauti – tie nepatogumai yra daugiau susiję su pačių vartotojų neapdairumu ar žioplumu. Nesu techninio skyriaus konsultantas, tad negaliu pasakyti ar daug žmonių skambina jiems su tokiom pat problemom, kurias man vakar dėstė viena bendradarbė.

Grįžęs po darbo namo gavau žinutę su tekstu “paskambink”. Paskambinau, o balselis ir pasakoja man, kad prieš išvažiuodama į darbą ji ant savo Windows uždėjo slaptažodį, o dabar jį bando suvesti, bet tas, mat, jau nebetinka. O, vargeli, galvoju. Bet nieko, eilinį kartą į pagalbą atėjo Google, tad pažadėjau padėti.

Taip jau nutiko, kad pas ją laptopas buvo šiek tiek senesnis ir jame kabojo jo gimtoji Windows XP operacinė sistema. Ir čia, vėl prieštaraudamas anksčiau paminėtam teiginiui, galiu pasakyti, kad Microsoft programuotojai mėgsta pridaryti labai daug patogumų. Ir vienu iš jų pasinaudojęs atrakinau užrakintą sistemą. O tai padaroma labai lengvai.

Pirmiausia mums reikia rasti kaip pakrauti sistemą saugiuoju rėžimu – “Safe Mode“. Dažniausiai tai būna F8 arba F11 mygtukas, kurį reikia paspausti vos tik pradėjus krautis kompiuteriui. Pas ją buvo laptopas, tai tas mygtukas buvo ESC. Bet kuriuo atveju, viską rašo besikraunant kompiuteriui pačioje apačioje. Taigi, dar kartą, spaudžiam kažkurį mygtuką ir randam pasirinkimų langą, kuriame siūlo pasirinkti rėžimą, kuriuo norime užkrauti Windows sistemą. Renkamės patį viršutinį – “Safe Mode“. Pro mūsų akis prabėga labai daug visai neįdomių eilučių, po to paklausia, kurį vartotoją pasirinkti, pasirenkame Administrator, nes ant mūsų pagrindinio vartotojo vardo yra uždėtas slaptažodis ir mūsų vis tiek neįleis. Tada, galų gale, užkraunama labai baisiai atrodanti operacinė, kuri atrodo panašiai į 95ąją versiją. O dar tie užrašai kampe. Fui… Nenaudosim mes šito daugiau.

O visi kiti žingsniai labai elementarūs. Spaudžiame Start ir pasirenkame Control Panel. Jame tarp visokių paveiksliukų ir užrašiukų surandame User Accounts ir pelyte spragtelime bent porą kartų. Jei viskas per šią sudėtingą operaciją padaryta puikiai, atsiranda langas su vartotojais, kurie yra registruoti tame kompiuteryje. Pasirenkame vartotoją, tarkim, Arvydas ir paprasčiausiai spaudžiame Remove password. Paprasčiau ir aiškiau nebūna!

Belieka perkrauti kompiuterį ir naudoti kaip įprasta, nes po viso šito slaptažodis nebėra prašomas. Šitas būdas suveikė su Windows XP operacine sistema, kuri turėjo įdiegtą Service Pack 2. Kitiems atvejams galima naudoti Hiren’s Boot CD ar kitas programas, kurių šiam reikalui Google randa nemažai.

O šiaip, nerakint nieko, ko neverta slėpti po spyna.

Kažkada jau minėjau, kad buvo tam tikrų nepatogumų, kai tik pradėjau naudoti naująją Firefox versiją. Iš pradžių irgi kurį laiką buvau susitaikęs su tais ne itin mielais dalykais, tačiau vėliau neiškentęs pataisiau. Dabar irgi labai panaši situacija, tik čia ne naujoji versija kalta ir čia jau ne kūrėjų sukeltas nepatogumas: labai mėgau tokią fantastišką funkciją, kai į adreso laukelį parašai, tarkim, “nežinau”, ir laikydamas Ctrl, paspaudi Enter, o adreso eilutėj prie paprasto žodelio “nežinau” prirašo tiek “www.” priekyje, tiek “.com” gale. Dabar dabar gi šita funkcija rašo “.com”, nors dažniau ranka vedu internetinius adresus, kurie baigiasi Lietuvos adresų galūne. Be to, kokia gi nauda iš www.nezinau.com, jei visada skaitau tik lietuvišką jo variantą?

Bet ir čia atėjo metas, kai ėmė širdis ėmė plyšti iš sielvarto – taip smarkiai užsinorėjau pagal mane veikiančios tos funkcijos. Vėl ėmiau naudoti jau nebemadingą Google (mat bene visi blogai dabar tik apie Bing rašo) ir radau! Valio! Ir dar tris kartus valio! Taigi, tie trys mieli skaitytojai, jei naudojot kažkada tą funkciją, bet norit, kad ji veiktų ne taip tradiciškai, taisom kartu.

Į adreso eilutę, kur viską pataisius rašysim www.youtube.com, rašom, about:config ir spaudžiam Enter. Firefox visada buvo pakankamai šmaikštus, tad ir šį kartą jis mus gana žaviai įspės, kad galime sulaužyti viską. Nieko, mes tiek manim, tiek savim pasitikim, tad sutinkam su įspėjimu ir einam toliau.

Tai padarę rasim didžiulį sąrašą visokių nelabai aiškių dalykų, o kadangi mes prisimename, kad vos prieš kelias akimirkas mes jiems pažadėjome nieko nesugriauti, labai atsargiai surandame kažką panašaus į paieškos laukelį ir ten, atsargiai suvedę suffix, spaudžiame Enter.

Filtas ras viso labo dvi eilutes, o viršutinė greičiausiai bus browser.fixup.alternate.suffix, kurios reikšmės stulpelyje puikuosis “.com” įrašas. Pasitikinčiai du kartus kliktelim ten ir pakeičiam reikšmę į “.lt“, o tai padarę švenčiam – dar labiau priartėjom lietuvybės link. Viskas veikia.

Ir dar vienas dalykas, kurį man apie tai papasakojo Google: yra specialus Firefox įskiepis (plugin) “URL Suffix Extension“, kuris suteikia galimybę per paprastą vartotojo sąsają nustatyti adreso užbaigimo funkcijas ne tik Ctrl ir Enter mygtukams, bet ir dar kelioms jų kombinacijoms. Nenaudoju aš, bet gal kam reiks. Man užtenka ir tiek, kiek leidžia pati naršyklė.

Iš pradžių norėjau įdėti viso dydžio paveiksliuką, bet po to pagalvojau, kad nelabai estetiškai atrodo paveiksliukas per du trečdalius blogo pločio. Taigi, dabar, jei panorėsit pamatyti viso dydžio paveikslėlį, visada prašom spausti ant tos iliustracijos ir ji stebuklingu būdu padidės. O ta puiki iliustracija iliustruoja dar vieną labai jau modernų dalyką – aš gi savo Skype nuotaikos juostoje rodau realiu laiku, ką groja mano muzikos grotuvas. Naglai, ania? Kadangi jau bene trys žmonės klausė manęs, kaip tai padarau, tai, pasirodo, yra visgi dar to nežinančių, bet labai labai norinčių žinoti.

Yra ne vienas būdas tai padaryti, tačiau aš papasakosiu apie sudėtingesnį, kuris pas mane yra priburtas. Mat tais laikais, kai tai dariau pirmą kartą, buvo žymiai mažiau alternatyvių ir smarkiai paprastesnių būdų pasigirti savo muzikiniu skoniu.

Pirmiausiai reiktų paminėti, kad šiek tiek smagesnė žinia laukia tų, kurie mėgsta klausytis last.fm ir leidžia tai last.fm programinei įrangai “skroblinti” klausomą muziką. Tokiu atveju pusė darbo atlikta. Peršoksit kelis punktus iškart. O kitiems mažyte ilga instrukcija:

• Jei dar nesate užsiregistravę lasf.fm, tai paskubomis nubėkit ten, užsiregistruokit, ir iš siuntinių skyrelio parsisiųskit programinę įrangą, skirtą dainoms “skroblinti”.
• Suinstaliuokit. Programa nemokama, laužt nereiks, tad Simanavičiaus nepyks ant mūsų ir nenubaus milijoninėm baudom.
• Bandykit paleist programą, o jei nutiko taip, kad viskas veikia tvarkingai, nurodykit programoje prisijungimo duomenis, kuriuos pasirinkote registruodamiesi last.fm svetainėje.
• Dabar pasidžiaukite, kad turite labai populiarų dalyką savo kompe.
• Ką gi, atėjo metas pavargint smegenis – last.fm programos viršutiniame meniu pasirinkit Tools > Options…
• Tada gi tokiame ikonų stulpelyje pamatysit Skype skyrelį, kurį jums pasirinkti ir reikėtų.
• Padėkit varnelę ties “Send notification to Skype when a new track starts” ir įrašot norimo įrašo formatą. Pas mane gi va taip va parašyta: %1 “%2″ http://blog.karma.lt/, o ką tai duoda, matot paveiksliuke.
• Tada paleidus Skype, programa paklaust, ar leidžiat last.fm programinei įrangai prisijungti prie Skype. Aišku, leiskit.
• Viskas, taip giriamės pasauliui apie savo muziką. Daugiau nieko daryt nereiks. Plius, su last.fm programa gausit ir begalę kitų naudingų jos funkcijų, kurias iškart pastebėsit.

Šitas būdas veikia tiek su Winamp, tiek su WMP, tiek su mano naudojamu iTunes. Dauguma kitų veikia tik su Winamp, tad jūsų teisė rinktis. O čia dar kelios nuorodos į panašius dalykus.

Tik nenustebk, kai tau bepritariant “o meilės laisvas kitam krante, lai neša burės jį pas mane…”, tau parašyt kokia fainulka, ir pasakys “niekada negalvojau, kad tau patinka klausyt tokį šūdą”. O man taip buvo…

Winamp pluginas, kuris rodo dabar grojančią dainą | WiMood for Skype | AMIP veikia ir su Skype

Visai neseniai nusipirkau nešiojamą kompiuterį. Nuo to laiko myliu ne tik panas, bet ir Windows Vistą. Mat iki tol labai labai nekaip į ją žiūrėdavau dar nuo tų senų laikų, kai pirmą kartą išbandžiau ją. Tada gi nebuvo daugelio draiverių šiai sistemai, tad neveikė kai kuri aparatūra. Ir dar negerai būdavo, kai neveikė kai kurios mėgstamos programos. Tad buvau grįžęs prie mylimų XP, kuriais džiaugiausi iki pat nūdienos. O va su naujuoju laptopu gavau ir Vistą. Galvojau, kad teks keist, bet pažiūrėjau ir apsigalvojau, nes viskas veikia idealiai, o su 4GB RAM nesijaučia šitos OS griozdiškumo. Ir visos programos veikia. Tačiau po kurio laiko atsidaro vienas “bet”.

Kai susiinstaliavau Launchy naujame kompiuteryje, jis tiesiog nelabai norėjo veikti. Ant XP viskas buvo gerai – suinstaliavau, paleidau, atnaujinau failų sąrašą ir be papildomų kitų vargų programa tiesiog kuo puikiausiai veikė, o vat su Vista niekaip nenorėjo susidraugauti – nerodė visiškai nieko iš to, ko reikėjo man.

Pirmiausia – kažkodėl nerodė jokių programų netgi iš Start meniu. Nustatymuose “Catalog” aplanke buvo automatiškai įrašytas “C:\Program Files”, tad per daug ir nesigilinau, vis bandžiau nuorodų katalogą atnaujinti, bet jis kaskart vis tuos pačius 136 suindeksuotas nuorodas parodydavo. Pasikeikiau, o pasikeikęs, pagūglinau. Pasirodo, ne man vienam taip nutikę buvo. O problemos sprendimas buvo labai paprastas – Launchy automatiškai į “Catalog” įrašė tik kelią iki katalogo, kurį reikėjo indeksuoti, tačiau plėtinių laukelį paliko tuščią. Vėl pasikeikiau, kad paprasto dalyko nepatikrinau. Tad beliko pridėti “.lnk” bei “.exe” ir mano smagumėlis parodė, kad turi 355 indeksuotus failus. Ot smaguma.

Vieną dalyką susitvarkius, liko paskutinė problema – Launchy niekaip nenorėjo draugauti su Firefox 3 nuorodomis – tomis, kurios Bookmarks meniu sudėtos. Nieko, galvoju. Vėl kažko neindeksuoja. Pradėjau ieškoti vietos, kurioje FF3 laiko nuorodų failus. O kaip vėliau pasirodė, visai be reikalo gaišau laiką – trečia ugninė lapė nesaugo bookmarks jokiuose failuose – ji tam turi kažkokią tai duomenų bazę, o iš jos niekaip jau suindeksuoti įrašų nepavyks, tad Launchy netektų pusės savo funkcionalumo. Bet ir čia jau kažkam problemos buvo kilusios, tad radau internete sprendimą greit.

Taigi, jei norit, kad jūsų Launchy susidraugautų (sakau tik tiems, kurie tokie pat atsilikę kaip aš ir tik dabar pradėję naudoti Vistą tranko į sieną galvą) su Firefox 3, darykit taip:

• Paleiskit Firefox ir adreso eilutėj (ten kur paprastai www.one.lt rašom), rašykit about:config.
• Atsiradus didžiausiam sąrašui neaiškių dalykų reikia surasti paieškos laukelį ir jame parašyti exporthtml.
• Taip rasit liniją, kurioje bus parašyta browser.bookmarks.autoExportHTML, o jos reikšmė bus false, spustelkite du kartus ant tos linijos ir reikšmė pasikeis į true.
• Išjunkit ir vėl iš naujo įjunkit Firefox.
• Paleiskit Launchy ir pasinaudokit “Rescan Catalog” funkcija.

Šitas būdas veikia ir su Colibri bei Quicksilver, tad, kaip jau minėjau, jei kas nors vis dar buvo atsilikęs, lai nustoja daužyt galvą į sieną – ji dar gali praversti. Taigi, nuo dabar vėl nebenaudoju Start meniu, o mėgaujuosi Launchy. Įdomu kas bus, kai po penkių metų imsiu naudoti jau tuo laiku visų pamirštą Windows 7…