Vakar traukiniu važiavau namo ir akys užkliuvo už vieno vyriškio skaitomo laikraščio. Paprastai akys kliūva už pirmojo puslapio antraščių, kurios skelbia, kad mirė Maiklas Džeksonas, kad keli Didžiosios Britanijos kariai buvo nukauti kažkur Irake ir panašiai. Žodžiu, akys krypsta ten (o ir žurnalistai kažkodėl mus bando sudominti tik mirtimis), kur rašoma apie žuvusius ar šiaip poilsio atgulusius žmones. Šį kartą mano dėmesį patraukė trumpo straipsnelio antraštė, kuri skelbia, kad daugiau nei ketvirtadalis Britanijos penkiamečių nemoka užrašyti savo vardo. Rodos, nieko čia keisto – tokių metų vaikai neina dar mokyklon, o kas yra buvęs Londone, tikriausiai pastebėjo, kad čia madinga tuose vaikiškuose vežimėliuose vežioti vaikučius, kurie jau sulaukė 3 ar 4 metų. Negalim gi sakyti, kad čia kažkas blogo.
Tačiau čia visai kitur yra blogybė – internetiniai lietuviai – dar prastesnius rezultatus rodo. Gerai, jei tavo vardas Jonas arba Aldona. Tokius vardus turintiems išties pasisekė, nes jie rašosi paprastai ir visur juos užrašyti lengva. VU Žurnalistikos fakulteto dėstytojas Antanas Smetona kažkada pasakė, kad “jei savo telefoniukuose rašote be nosinių, galima padaryti dvi išvadas: esate per skurdūs, kad nusipirktumėte gerą telefoną arba neturite vidinės kultūros”. Taip, ne visi turi gerus telefonus, o net kai kurie iš tų gerųjų vis dar nemoka rašyti lietuviškai, bet…
Kompiuteriai jau daug daug metų sugeba tai daryti. Žinau, kad daugumai jau nusibodo, kai tautiečiai stumia ant one.lt mažyčių mergyčių mados rašyti “ljabookjaz” ir panašiai, tad šitos temos nebeliesiu, visi jau prisiskaitė pakankamai. Šį kartą ne apie mažamečius, o apie pakankamai suaugusias asmenybes. Neseniai pradėjau kraustytis į “Facebook“, o tai sudarė tam tikrų problemų. Kaip tikriausiai jau pastebėjot, kad norint surasti draugą, reikia įvesti jo vardą ar el. pašto adresą. Tenka pripažinti, kad daugelio draugų pagrindinio el. pašto adreso taip ir neturiu, nes dažniausiai bendrauju per Skype ar pan. Nevykęs pasiteisinimas, tiesa? Pasitaisysiu. Taigi, jei nežinom el. pašto, tenka įvesti vardą. Pabandyk įvesti vardą Andrius arba Sandra. Manai, kad rasi savo draugą tarp tų kelių tūkstančių? Bet čia yra kita išeitis – mes galime įvesti vardą ir pavardę. Paminėjau, kad tai yra išeitis ir tuo pačiu šiek tiek pamelavau.
O kas, jei jūsų draugo pavardė, pavyzdžiui, Žčėpančevičius? Šitoj nesąmonėj, kurią užrašiau kaip pavardę, yra penkios lietuviškos raidės. Kadangi jo vardas Jonas, o pagal vardą mes jo nerastume, ieškom pagal pavardę. Ir čia susiduriame iškart su problema – kaip vesti tą pavardę? Žčėpančevičius ar Zcepancevicius? Ir nieko tokio, jei būtų tik šita išsilavinimo spraga, kuri ne tik neleidžia rašyt žinučių ar kitokio teksto lietuviškai, bet čia net savo ir pavardę ir vardą trukdo teisingai parašyti. Vėlgi užbėgsiu už minčių ir pasakysiu, kad niekada nesmerkiau tų, kurie bando rašyti lietuviškai, tačiau daro gramatines klaidas. Jie bando ir tai yra sveikintina, tačiau niekada nesuprasiu žmonių, kurie baigia vidurines, studijuoja universitetuose, bet vis tiek parašo, kad “vadink mane Grazvydu Zcepanceviciumi”. Tiek to, tarkim, kad apie draugus kalbėti neigiamai ar juos kritikuoti už akių negalima, ir mes esam kantrūs, tad pabandom ieškoti mūsų brangaus seno vaikystės draugo iš Rūgpienių kaimo abiem variantais. Ir nerandam. Čia belieka spėlioti ar mūsų tas kompiuteristas draugas, kuris visur turi užsiregistravęs po anketą, o one.lt – tris, aplenkė “Facebook” ir čia jis neegzistuoja, ar sugalvojo, kad pavardę, kaip neretai pasitaiko, galima parašyti Žcepančevicius – pusiau tvarkingai. Gal dėl to, kad kiečiau būtų. O gal dėl to, kad jam patinka atrodyti neraštingu.
Mano “Facebook” profilyje yra 17 draugų. Tarp jų yra penki žmonės, kurių nei vardas, nei pavardė neturi lietuviškų raidžių. Lieka 12, kuriems derėtų naudoti nosines ir visokias varneles. Jas naudoja ir taisyklingai rašo vardą ir pavardę keturi žmonės mano draugų rate. Trečdalis.
Aš neteisiu žmonių, kurie nori nebūti lietuviais. Negyvenu Lietuvoje ir tikriausiai jau daugiau niekada ten negyvensiu, bet niekada neišsižadėsiu to, kad esu lietuvis, o mano gimtoji kalba yra lietuvių. Visada dariau klaidas (komentarai po kai kuriais įrašais tai puikiai parodo), bet niekada nepasakiau fuck this ir nenustojau rašyti lietuviškai.
O dabar paprasčiausiai noriu paprašyti savo draugų: po velnių, gal bent savo pavardę ir vardą galit lietuviškai užsirašyti? Tik dėl to, kad noriu jus rasti. Trumpam. Po to vėl galėsit pasikeist į tą neraštingą variantą.
Šitas įrašas – ne kritika. Čia – prašymas lietuviams.
Vakar dirbau naktinėje pamainoje, tad grįžau pakankamai vėlai – gerokai po vidurnakčio. Prisiminiau, kad viena kolegė darbe paprašė manęs nupirkti ir jai tokią pat USB atmintinę, nes ją sužavėjo 16GB talpa. Ir ne tik ją. Patogu.
Šiandien sugaišau bent porą valandų, kol pavyko nulaužti 
Šiandien 
Šiandien galit labai džiaugsmingai sušukti man “valio, valio”, nes į namą, pagaliau, įvestas normalus BT internetas. Tikiuosi, jis veiks stabiliau nei iš kaimynų vogtas ar naudotas 3G ryšys. Nuo šiandien nebereiks vogti nieko, viskas bus nuosava. Net muziką, kurią pavogsiu! Apie piratavimą papasakosiu vėliau, kai supiratausiu ką nors smagesnio. Šiandien parodysiu, kaip gali pralinksminti paprasčiausias įskiepis, kuris skirtas statistikai rikti. Na, maždaug, kiek apsilankė žmonių šiandien, kiek vakar, keik rss paskaitė, kokiais raktažodžiais rado mano blogą, naudodamiesi google paieška. O kartais tokiais briliantinėmis randa mane… Va tuo ir pasidalinsiu. Kalbos netaisiau.
Loading ...
