Internetas

Konanas visada sau pasiimdavo labiausiai patikusį prizą pats.

Šita kasmetinė tradicija man labai patinka ne dėl to, kad tai yra kažkoks savireklamos būdas, o dėl to, kad labai aiškiai parodo kaip greit mažėja aktyviai įrašus auginančių blogų skaičius. Kaip ten bebūtų, maniškis jau prie išnykimo ribos. Nors ir nesitikėjau, šiemet vėl gavau tą nesąmoningą apdovanojimą iš Kaspinuočio, kuris, pagaliau, po septynių metų pertraukos vėl parašė įrašą. Nors ir buvo gėdingai priversta.

Viso šito reikalo esmė paprasta – už visiškai nieką skiriamas apdovanojimas, tereikia rašyti blogą. Kai tokį gauni (kažin kuris čia pradėjo Lietuvoj pirmas?), reikia jį skirti kažkam kitam, o tada papasakoti apie save, rodos, septynis dalykus. Parašysiu mažiau.

Pagal protokolą, keli dalykai apie mane:

• Kartais padarau kontaktų pavasarinius apsivalymus. Pereinu Facebook, Skype kontaktus ir visada randu, ką pašalinti. Paprastai tai būna iš kažkur atsiradę buvę klasiokai, kurie taip niekada ir neparašo, blogo skaitytojai, kurie irgi neišstena daugiau nei “labas, ką veiki, kaip sekasi?” ir šiaip visokie žmonės, su kuriais nebendrauju ir bendri interesai nesieja. Nekaupiu kontaktų, jei kažkuris žmogus nusibosta, ištrinu greit.
• Mėgstu pirkti daiktus, kurių man visai nereikia. Kaip antai, iPad 2 ar gitara. Tiesa, iPad panaudojau kokius keturis kartus per tą pusmetį kurį turiu ir vėl panaudosiu skrisdamas Lietuvon gegužę (kas alaus?), o su gitara labai lėtai groti išmokau dvi dainas jau! Tiesa, labai lėtai. Tačiau iš esmės tai nereikalingi dalykai ir tokius aš pirkti mėgstu.
• Esu Apple produkcijos mėgėjas. Nesakau, fanas dėl to, kad tai nėra fanatiškas visų dalykų garbinimas, tačiau man patinka jų gaminamų įrenginių kokybė, paprastumas naudoti. Mėgstu iš iTune pirk muziką, programas, nes tai paprasta, turiu iPhone 4S, nes visada norėjau išbandyti ir kaip tik Vodafone pasiūlė prasitęsti kontraktą, tai pasiėmiau. Nuo seno turiu iPod Touch, kai pirmą kartą pirkau vogtą. Manau, kad tai labai patogus grotuvas. Turiu iPad 2, nes norėjau planšetės nuotraukoms rodyt, filmams žiūrėt ir pan. Noriu iMac ir žadu jį nusipirkt vasarą. Tam yra svarių priežasčių, kodėl nebe asmeninio kompiuterio, tačiau tai parašysiu kada nors atskirame įraše.
• Visada turiu kokį nors žmogų internete su kuriuo bendrauju nesustodamas. Skype, Facebook, žinutės, skambučiai. Ir tai būna nuolat, ne tik kai būnu prie kompiuterio. Tam žmogui dėl kokių nors priežasčių dingus iš mano akiračio, jį greitai pakeičia kitas. Ir vėl viskas tęsiasi. Ilgiausiai taip su vienu žmogum bendravau beveik pusantrų metų.
• Per savo gimtadienį visada imu atostogas. Taip pat jų niekada nešvenčiu.

Šitą bevertį apdovanojimą skiriu Skirmantui Tumeliui ir tai pasipūtusiai Viktorijai. Nepranešiu, gal patys pamatys.

...и подарки ВСЕ унес! (c) Lee_model

Taip taip, paskutinių. Visi žinot gi jau, kad mirsim kitą gruodį. Šitaip pasakoja gerbiamieji majai, o jei jie sako, vadinasi, žino. Būtent todėl šiemet Naujųjų Metų pažadas sau buvo, kad daugiau niekada per Naujuosius sau nebežadėsiu nieko. Ir, rodos, pirmą kartą gyvenime savo ištesėsiu savo New Year’s resolution.

Trumpai apie tai, kas buvo praeitais ir ko nebebus kitais metais. Pirmiausia, gerokai sumažėjo skaitomų tinklaraščių. Šį kartą jų sumažėjo iki tiek, kad visiškai atsisakiau bet kokios skaityklės ir visus juos skaitau naršyklėje. Dauguma išliko tie patys, tad trumpai pasakoju.

• Buržujaus rašinėliai visada smagiausi buvo savo penktadienio internetais. Politika nesidomiu, tai riaušių reportažus praleidžiu.
• Nors Komjaunimas senokai jau rašo rečiau nei aš, vis dar tikiuosi, kad atsigaus ir kartais užeinu patikrint, kas ten vyksta.
• Common Sense skaitau dėl to, kad yra didesnis už Delfį ir protu beveik prilysta Čekuoliui.
• Pasivaikščiojimai tvoromis pasikeitė paprastą ir gražų adresą į ilgą ir nesmagų. Bet vis tiek labai mėgstu.
• Skaitau ir Rokiškį, tačiau skaitymą apsunkina tai, kad reikia ilgai vartyti tarptautinių žodžių žodyną. Vidutiniškai 23 sunkiai plika akimi įskaitomi ir eiliniam žmogui suprantami žodžiai per įrašą.
• Kaspinuotis neberašo. Neaišku kodėl, bet lauksim naujų minčių su gėlėm ir vainikais.
• Pukomuko smagūs atradimai visada patiko. Dar labiau patiko, kad jis jais dalinasi ganėtinai dažnai.
• Vienintelis IT srities žmogus – Ričardas Šmaižys!
• Ir paskutinis, bet ne prasčiausias, tituluojamas metų atradimu ir spejama, kad bus didžiausias metų praradimas, kai ateis Nibiru – ponas Skirtumas T.

Užteks apie kitus, reikia šiek tiek ir apie save. Kadangi esu didis rašytojas, beveik Donelaitis ar net kaip Žemaitė su Maironiu kartu sudėjus, parašiau kelis epinius kūrinius į kuriuos galite užmesti akį dar kartą.

• Išsipasakojau apie tai, kas nepatinka kitų autorių rašomuose tinklaraščiuose. Vieną blogerį pavyko atvesti į tiesos kelią.
• Papasakojau truputį teisybės apie aptarnaujančio personalo požiūrį į klientą.
• Uždaviau porą klausimų religijos tema. Deja, tiek vienas, tiek kitas liko neatsakyti žmonių, kuriuos norėjau išgirsti.
• Ir paskutinėje vietoje daugiausiai diskusijų sulaukęs įrašas apie Afriką, jos vaikus ir labdarą, už kurį susilaukiau grąsinimu, jog mano rūra praras nekaltybę.

Dovanokit, kad paminėjau ne visus iš jūsų, kuriuos kartais atsiverčiu. Taip pat dovanoju, kad ne visi paminėsit mane. Metai buvo ganėtinai gero, manau, šitie bus dar geresni. Kaip kad tokia, rodos, maladiec Agnė sakė, “aš pats sau laimės kalvis, tik kad šūdą, o ne pasagas kalu.”

Ir tradiciškai… Nuoširdžiai tikiuosi, kad jūsų metai buvo prastesni nei mano ir dar nuoširdžiau tikiuosi, kad ateinantys mano metai bus geresni nei jūsų. Linkiu sau daug gerų naujų draugų, stipresnių ryšių su gerais senaisiais, daug sveikatos pakelti dar daugiau alaus ir dar sėkmingos karjeros. O jums linkiu to paties, tik ne tiek daug ir ne taip nuoširdžiai.

Ir tada Jėzus tarė, kai rašote blogą, keikitės į valias, dėkite į šuns dienas viską, ką norite, nes tik tokie žmonės yra drąsūs, o Dievo karalystė - tik nieko nebijantiems žmonėms*. (Pgn 1,17-21)

Kadangi gerbiamasai dėdė pasakė, kad aš blogosferoje jau matuojamas metrais, tad tai reiškia, jog esu ypač pasikaustęs visuose tuose blogų rašymo, skaitymo ir teršimo reikaluose. Todėl jums mano nuomonė turėtų būti labai svarbi ir į ją reiktų atsižvelgti visiems, kurie irgi rašo ar dar ką nors daro blogosferoje, tačiau nėra tokie dideli kaip aš. Taip taip, čia pats svarbiausias dalykas – aš esu už jus didesnis, todėl mano nuomonės jūs klausyti privalot.

Kadangi taip jau nutiko, kad šiandien aš esu itin piktas, papasakosiu, kad mane labiausiai erzina užpisa dabartiniuose bloguose. Dažniausiai dėl kelių priežasčių, kurias papasakosiu, arba nustoju komentuoti (būna, kad kartais nepradedu net), arba nustoju skaityti.

Nuoširdžiai negaliu pakęsti blogų, kurių tekstuose/įrašuose/straipsniuose būna prikrauta šypsenėlių smailų. Viskas tvarkoj, jei per visą tekstą yra pora ar koks trejetas, bet kai kas antro sakinio gale paliekamas koks šūdukas, tai man toks tekstas labiau panašus į “delfinį” komentarą, o ne kažkokį objektyvų įrašą. Mano galva, net subjektyvią nuomonę tai paverčia į paprastą šūdo krūvą. Niekada tokių blogų neskaičiau, kad ir kaip įdomiai ir protingai jie rašytų.

Komentavimo srityje yra beveik trys užpisantys dalykai. Pirmoji priežastis, dėl kurios dažnai nustoju komentuoti kokiam nors bloge - visokiausi patikros laukeliai. Maždaug, čia įrašyk paveiksliuke matomą “w8@!HwjZxÜ” simbolių seką, nes mes, mat, nesame tikri ar esi žmogus ar robotas. Lyg nebūtų kitokio būdo apsisaugoti nuo visokių reklamų. Kaip sakant, nenorit, kad komentuočiau, nekomentuosiu.

Antras dalykas dėl kurio irgi dažniausiai nustoju reikšti savo visiems itin svarbią nuomonę – rankinis komentarų patvirtinimas. Dažniausiai, tiesa, ne tik nustoju reikšti nuomonę, bet ir skaityti. Nelabai man įdomi tokių bailių viščiukų nuomonė, kurie neleidžia laisvai komentuoti. Maždaug, “vaje vaje, o kas jei kas nors mane sukritikuos ir taip nukentės mano reputacija? Geriau nepraleisiu tų komentarų, katrie man nepatiks.” Dėjau ant tokių žmonių. (Pocius tai pavadintų komentarų moderavimu.)

Beveik trečias dalykas, kuris erzina komentaruose ir tekstuose – cenzūra. Jei aš noriu parašyti, kad LG telefonai yra šūdas ir eina nachui tie, kurie juos sukūrė, tai taip ir rašau. Tiek savo tekstuose, tiek visur komentuodamas. Erzina, kad kai kurie blogai bijo riebesnio žodžio pas save. Maždaug, kokie mes čia visi padorūs, o tu čia taip negražiai darai. Įdomu kokį žodį išrėkiat gerai nusimušę pirštą plaktuku. Ir jei aš noriu rašyti “šūdas”, tikrai nežadu rašyti “fekalijos” vien tik dėl to, kad tai mūsų blogosferos jautriosioms sieloms labiau priimtina. Ir labai gaila, kad kai kurie autoriai vietoj gyvybingesnio ir smagiau skaitomo teksto, pasirenka jaučiamai dirbtiną sausą stilių. “O ką gi kiti pagalvotų…” Dėjau ką kiti galvoja.

Egzistuoja ir rašytojų, kurie nežino, kas yra lietuviškos raidės. Užpisa nuoširdžiai, kad lyg ir žmogus turi, ką pasakyti, bet nemoka to išreikšt. Raidė “w” nėra lietuviška, o rašyti “geraj” man nebeatrodė kieta dešimtoj klasėj. Gerai, tarkim, galime tuos blogus praleisti, vis tiek jie paprastai numiršta po kelių įrašų. Tačiau yra genijų, kurie rašydami sklandžiai lietuviškai tekstą, komentaruose jau nebeišsteni nei vienos varnelės ar nosinės. Būūū!

Tačiau greičiausiai nei kitus išjungiu tuos (gerai, kad tai nepasitaiko taip dažnai bloguose), kuriuos aplankius pradeda automatiškai staiga groti kokia nors muzika. Aš nuoširdžiai tikiu, kad kiekvienas mes turime pačius geriausius muzikinius skonius ir manome, kad kiekvienam tai tiesiog privalo patikti, bet tai, mielieji, susimildami pasigailėkit mano ausų būgnelių. Aš dažniausiai ir taip klausau kokią nors muziką, o jei dar kažkas fone pradeda klykti, susirandu tą kaltininką ir išjungiu nė nepatikrinęs, kas per tekstas ten buvo. Tikriausiai nereikia atskirai paminėti ar grįžtu į tokį blogą.

Nemėgstu erzinančiai didelio kontrasto tarp fono ir teksto. Kitaip tariant, užpisa, kai blogo fonas yra juodas, raudonas ar dar koks nors ryškus, o pačios raidės baltos. Arba šiaip koks pievos, debesų ar šiaip margas paveiksliukas panaudotas fonui, o teksto raidės ant jo tampa sunkiai skaitomos. Smagu tik tiek, kad šitokie blogai nyksta. Dabar bėra tik du, kuriuos mielai skaityčiau, jei jie nebūtų tokie kokofoniški. Neįpusėjus teksto pradeda skaudėti akis. Gal čia specialiai jie taip nori atsikratyti skaitytojų?

Visokie gražūs sezoniniai efektai erzina mažiau nei viršuj paminėti dalykai, bet tu man pasakyk, kokio šūdo man per Kalėdas matyti bloge kažkokias krentančias snaiges? Kokio šūdo per Valentino dieną bloge skraido širdutės? Man tos snaigės neprideda kalėdinės dvasios – gatvėse pilna visokių tai temai skirtų nesąmonių, kodėl dar ir bloguose kišti visą tai? Kaip ir skraidančios širdutės man nei daugiau meilės neduos nei blogo autoriui romantiškesnio įvaizdžio nesuteiks.

Kartais atrandu kokį įdomesnį blogą su kurio autoriumi norėčiau asmeniškai pabendrauti. Bet kad ir kaip knistum viską, jokios informacijos apie autorių ir šiaip kontaktinės informacijos nebūna. Aišku, suprantu, kad ne visi yra drąsūs parodyti savo tikrą asmenybę (kartais dėl tam tikrų suprantamų priežasčių), tačiau tikrai užpisa, kai nėra nurodyto net kokio nors el. pašto adreso. O aš va iš šito blogo rašymo apturėjau nerealią naudą – atsirado porą tikrai neblogų draugų ir keli geri pažįstami.

Tiek erzinančių dalykų prisiminiau dabar. Net neabejoju, kad jų yra daugiau, tačiau nuo tada, kai “copy and paste” principu paremti naujienų portalai, kurie kažkodėl imti laikyti blogais (sprendžiu iš blogeriai.net projekte praleidžiamų autorių), pradėjau mažiau skaityti, nes senieji blogai nustoja gyvuoti, o naujų įdomių paiešką tokie “copy and paste blogai apie IT naujienas” be asmeninės nuomonės ganėtinai apsunkina.

Jei yra dalykai, kas užpisa jus, prašom pasakotis. Jei užpisu aš, irgi parašykit, šitame bloge tai leidžiama daryti – iki šiol ištryniau tik du komentarus.

* yra papildomų sąlygų.

Praėjus blogosferos akmens amžiui, kai kiekvienas blogeris stengėsi būti kuo mandresnis, kad tik sulauktų didesnio skaitytojų skaičiaus nei kiti, dabar ėmė dirbti išvien. Manau, visi pamenat teisinį ginčą su kepurėtuoju barzdočium. Dabar kiti blogeriai organizuoja naują mažą projektą – BATGA-A.

Esmė paprasta, plačiai žinomas ir prie ankstesnės iniciatyvos prisidėti nepanoręs Rokiškis, šį kartą pats ėmėsi kurti kažką: pasitaręs su Justinu Žilinsku, sumąstė įkurti “Blogosferos Autorinių Teisių Gynimo Asociacijos Agentūrą”. Heh, pavadinimas man labai painus ir kvailokas, tačiau mintis patiko. Va dėl to prisijungiau ir aš.

Esmė paprasta: asociacija visokiais būdais gins blogosferos autorių teises į jų sukurtus tekstus ar bet kokį kitą turinį. Taip pat rūpinsis galimais turinio apmokestinimo būdais bei teisingu pajamų padalinimu tarp asociacijos narių. O kuris iš mūsų nenori užsidirbti papildomą kapeiką?.. Kad ir alui ar guminėms lėlėms. (Kai kurie va iki ko prieina per pastangas rašyt kokybiškus tekstus.)

Iki šios akimirkos prie asociacijos prisijungę žmonės:
Buržujus: http://www.kleckas.lt/blog/traukite-pinigine-skaitytojai
Kaspinuotis: http://www.kaspinuotis.lt/ka-daryti-kai-pritrunki-pinigu-alui/
Common Sense: http://www.commonsense.lt/2011/04/01/mums-reikia-jusu-palaikymo/
Rokiškis: http://rokiskis.popo.lt/2011/04/01/laikas-ir-blogeriams-pagalvoti-apie-autoriu-teises/

Jei netingėsiu, atnaujinsiu kuo dažniau, jei pamatysit, kad tingiu, sąrašą žiūrėkit pas Rokiškį. Aišku, ir kviečiu blogerius jungtis prie šitos organizacijos.

Laurynas Ragelskis

Viskas prasidėjo neatmenamais laikais, kai gimė Andrius Iškauskas – žmogus, kuris suprato, kad reikia Lietuvos piliečius ginti nuo parazitų, todėl užaugęs pasidarė protingu advokatu ir bizūną pasiėmęs su kompanija “AAA BSC – Law Firm” lupa blogiukus. Ir nutiko toks dalykas, kad vieną dieną pas Andrių atėjo žmogus, kurį liaudis buržujumi praminė. Kas buvo po to, nepasakosiu dar kartą, šitą visą reikalą labai smulkiai chronologine tvarka išaiškino pats šitos košės virėjas, kuris daugiausiai iš mūsų laiko tam turėjo. Nebent galiu pabrėžt tik tai, kad jei kada nors reiks teisiškai į kaulus duoti kam nors kokiuose panašiuose su internetu, kompiuteriais susijusiuose reikaluose, šitas advokatas tiks, bo supranta apie šituos sutvėrimus ir jam prieš imantis bylos “internetas žaliems” knygos skaityt nebereikia. Žodž, gudrus vyras.

Šitoj vietoj parašyčiau apie “Kalnapilio alų”, bet tie man, kitaip nei tiems kitiems pijokams, nedavė alaus, todėl patylėsiu. Kai ta darykla tai pamatys, gal kitą kartą per dalybas ir man kas nuskils. Tikiuosi, nebus kliūtis, kad gyvenu toli nuo Lietuvos ir ant siuntinio daugiau pašto ženklų klijuoti reikės.

Darbe kišenėse nešiojuosi du “Blackberry” telefonus – vienas mano, kitas darbo. Paprastai maniškis tylus: karts nuo karto tik paskambina koks viršininkas su nauja užduotimi, FB pranešimai išlenda, el. pašto laiškas ateina… Darbinis, tuo tarpu, cypia dažnai. Ir labai labai garsiai. Užtat šiandien buvo kitokia diena šituo atžvilgiu – vis ėjo el. laiškai su nuorodomis į šitos košės pradinį rezultatą – joje dalyvaujančių blogerių įrašais apie prasidėjusį teisinį procesą.

Parėjęs namo, perskaičiau visas nuomones, dar daug teks paskaityt rytoj, o jei prisijungs ir daugiau rašančiųjų, bus dar smagiau. Kaip ir iš anksto buvo galima nuspėti, visų nuomonės šituo klausimu labai skiriasi – vieni gina Ragelskį, kiti jį su žemėm maišo, dar kitiems išvis pochui. Net tarp pačių visą šitą jau dabar skanią košę užsukusių ir daugiau ar mažiau prie to prisidėjusių vyrauja skirtinga pozicija – vieni pyksta dėl to, kad anas neva uždirbo ar uždirba pinigus iš mūsų kuriamo turinio, kiti nepyktų, jei anas būtų atsiklausęs ir neišvadinęs mūsų pydarais, nebūtų siūlęs pačiulpti ar kaip kitaip elgtis lyg paties šikną būtų išdrąskęs koks trisdešimties centimetrų dydžio gaidys (angliško žodžio cock pagrindinės reikšmės vertimas), dar kiti gal gi vien iš principo ar kokiais kitais sumetimais.

Aš prie viso šito prisidėjau dėl to, kad man nepatinka, jog kažkas neatsiklausęs ima mano raštus ir juos rodo kažkur kitur. Paprašytas juos išimti, mūsų istorijos pagrindinis herojus – Laurynas Ragelskis – leido savo liežuviui neatsiklausti savo smegenų, kai atsakinėjo į paprastą prašymą. Dabar gi čia turi pasirodyti toks blogeris praeivis, katras internetuose įtariamas stojęs į nacionalistų pusę ir greit imsiąs eilėraščius apie pimpalus kartu su Laurynu kurt ir dar kitiems parazitams kompiuterius ir jų svetaines remontuot. Šitas veikėjas turėtų komentaruose pasakyt, kad aš, visą gyvenimą neslėpęs, kad už dyką siunčiuosi filmus, muziką ir kitą reikalingą inventorių, neturiu jokios teisės rėkaut prieš aną barzdotą skustagalvį.

Dabar laikas šiek tiek lyriškai nukrypti, kad suprastumėt apie ką aš čia kalbu. Kiekvienas iš mūsų gi visada turim savo mėgstamą komandą, kurią visada palaikom. O kai ji nežaidžia, palikom kurią nors kitą, gal šiek tiek mažiau patrauklią. Kaip kad ir “Lietuvos ryto” fanai palaiko “Žalgirį”, kai šitas žaidžia kokiame Europos krepšinio čempionate ir jame nedalyvauja vyrai iš sostinės. Taip jau yra ir tai, rodos, ganėtinai normalu.

Ir čia man reiktų išsakyt savo poziciją šituo reikalu, šiek tiek pasiremiant viršuj pasakytu principu – man kova su piratavimu, kopijavimu ir plagijavimu yra visai kaip koks krepšinio žaidimas. Kai pjovėsi Linkomanija ir LANVA, palaikiau pirmąją. Ne dėl to, kad neuždarytų trakerio, o dėl to, kad juokingais būdais ir dar juokingesniais pareiškimais LANVA bandė tai padaryt.

Ką visa tai reiškia? O gi maždaug tai. Jei LANVA ar kas nors kitas nori mane pričiupti už tai, kad darau kokį nors su autorinėmis ar dar bala žino kokiomis teisėmis susijusį nusikaltimą – jie turi teisę tai daryti LR įstatymais nustatyta tvarka. Čia yra situacija, kai į krepšinio aikštelę išeina kitos dvi komandos – aš ir LANVA. Nemanau, kad reikia aiškinti, kurią pusę palaikyčiau. Lygiai taip pat yra ir su Laurynu Ragelskiu – mes esam autoriai nepaisant to, kokį turinį kuriame, koks jis geras įdomus ir ar tas turinys turi bent menkutę išliekamąją vertę. Kad ir visiškai tokios nesąmones, kurias rašau aš – vis tiek jos yra mano. Šiuo atveju ir aš turiu teisę kovoti už turinį, kuris priklauso man ir kurį noriu rodyti visiems man priimtiniausia forma.

Čia yra mano pozicija. O tikslas paprastas ir visai nesiekiantis jokios žalos atlyginimo – aš tenoriu, kad mano visi įrašai būtų pašalinti iš blogoramos ir ten ateityje nebepasirodytų. Tik tiek. Nesu LANVA – išmislytų kosminių ir pačiais paprasčiausiais skaičiuotuvais nebesuskaičiuojamų sumų priteisti neprašau. Šituo irgi skiriasi visi blogeriai, kurie dalyvauja šitame teisiniame reikale, nuo LANVOS ir su lyginti gali nebent visiški dundukai. Čia kaip mašiną su girnapuse lyginti. Mat ratai ir girnapusė apvalūs.

Ir skyrelis įdomu…
… jei ponas Laurynas Ragelskis toks nekaltas ir atseit mes patys jam brukam ir vos ne verčiam publikuoti turinį, kodėl blogoramoje jau dabar yra pirmas įrašas, kuriame jis teisingasi?
… jei tyrėjas į buržujaus pareiškimą atsako, neva Laurynas Ragelskis teigia, kad iš pačio buržujaus blogo nieko nekopijuoja, o srautą gi jam tiekia “Feedsburner”, kas būtų, jei policijon pareiškimą nuneščiau aš, nes “Feedburneriu” nesinaudoju ir visą blogorama srebia tiesiai iš mano RSS srauto?
… jei gi Laurynas Ragelskis visgi yra toks šventas, kad tikriausiai net jo žmonai šventasis prasidėjimas nutiko, kodėl gi blogorama keliasi iš griežtai įstatymų paisančios Vokietijos serverių į visiškai tokiuose įstatymuose nesigaudančioje Ukrainoje stovinčius technologijos stebuklus?

Šitame reikale dalyvauja:
Mindaugas iš Commonsense.lt [Blogoramos Galas];
Jovita iš pinkcity.lt [Apie Lauryną Ragelskį ir jo darbus];
Artūras ir racas.lt;
Evelina iš maistasausims.lt;
Artūras iš komjaunimas.lt [Apie L. Ragelskį, bendruomenes ir lyderius]
Rima iš geramama.lt;
Alius iš uogadugu.lt [Normalėjame: vieni autorystės šventenybę kliedesiais vadina, kit - sodina];
Karolis iš karolis.pocius.lt [Tinklaraščių autoriai vs Laurynas Ragelskis];
Karolis iš uroboras.lt;
Mykolas iš kleckas.lt/blog/.

Atskiro paminėjimo vertas ir pono Rokiškio Rabinovičiaus netikėtas įsikišimas į šitą visą reikalą.
Antras Rokiškio įrašas apie abi puses. Ganėtinai taikliai, sakyčiau.
Kaspinuotis irgi netyli ir kaip visada su saldžiu cinizmo prieskoniu pasakoja savo nuomonę šituo klausimu. Sveikatos Kaspinuočiui!
Atsirado ir apie mieląjį praeivį šiek tiek informacijos – būtinai paskaitykit. Aišku, čia gandai, bet vis tiek ganėtinai taikliai.

Džiugu, kad apie tai nuomonę išreiškia ne tik tame sąrašėlyje esantys žmonės. Tikiuosi, bus smagu.