Seniai seniai, kai dar buvau jaunas ir gražus, ėjau į mokyklą. Pamenu savo pradinių klasių mokytoją Laimą, kuri buvo labai sena ir rytais kvepėjo degtine. Bet ji nebuvo bloga, nes neužduodavo namų darbų. Tik buvo labai senamadiška ir visiškai neturėjo vaizduotės. Kiekvienais metais tarp Kalėdų ir Naujųjų metų mokykloje vyko karnavalas, visos klasės vaidindavo kažką, po to dalindavo dovanas. Mėgom dovanas. Nemėgom vaidinimų. Kodėl? O gi todėl, kad niekas nežinojo, ką gaus dovanų, užtat visa mokykla žinojo, ką mūsų klasė vaidins. O gi todėl, kad mokytojais Laimai labai patiko, kai jos auklėtiniai šoka ratelį. Taigi, mes pasidarę žvėrių kaukes, keturis metus eidavom rateliu ir deklamuodavom kokį nors kvailą eilėraštį. Kartais apie daržoves, kartais apie kolūkius, kartais apie žvėris. Bet niekada apie Kalėdas, sniegą, dovanas ar šiaip kažką, kas primintų apie šventes.
Tačiau dabar palaikau savo mokytoją Laimą. Jei būčiau mokytojas, tikrai naudočiau šią ratelio metodiką žaidimams. Mano manymu, stovėjimas rateliu suteikia puikią atmosferą komandiniams žaidimams. Kaip tik dabar ruošiu pasiūlymą Lietuvos kultūros ir švietimo ministerijai su naujo žaidimo pasiūlymu, kuris galėtų būti įtrauktas nuo kitų metų į privalomą kursą 2 – 5 klasių moksleiviams. Mano sugalvotas žaidimas padėtų paruošti vaikus užsieniui, po to, kai Lietuvos universitetuose baigę doktorantūrą, išvažiuos į Airijos ar Anglijos ūkius skinti braškių ir agurkų. Žaidimo idėja vis dar tobulinama, tad pateiksiu tik bendrą jo apibūdinimą.
Žaidimui reikia visos klasės vaikų, mokytojo ir vieno nelabai sunkaus šiupelio. Mokytojas žaidime dalyvauja kaip teisėjas ir stebi, kad vaikai nesukčiautų. Šiupelis – tai toks kastuvas šiek tiek užlenktais kampais. Tokius kastuvus galite pamatyti kelininkų rankose, kai jie semia žvyrą ar kokį asfalto mišinį. Tik jis negali būti sunkus, nes jis bus pagrindinis žaidimo įrankis. “Senukuose” galima nebrangiai nusipirkti skandinaviškų vaikiškų šiupelių.
Taigi, visa klasė sustoja ratu ir prisimeną kokią kietesnę skaičiuotę. Po to, kai vaikai sustoja, jų sustojimo tvarkos keisti jau nebegalima. Išsiskaičiuoti reikia du kartus. Pirmą kartą išrenkame žmogų, kuris stoja į rato liniją. Pagal žaidimo specifiką, jis yra pavadinamas arabu. Antrą kartą išskaičiuojamas vaikas, kuriam į rankas įduodamas tas šiupelis. Pagal žaidimo specifiką, tas vaikas pavadinamas baltuoju. Padarius visą tai, visi yra pasiruošę žaidimui ir pagal mokytojo komandą gali pradėti žaisti.
Po mokytojos komandos baltasis užsimoja kastuvu ir trenkia į galvą juo vidury rato stovinčiam arabui. Tik vieną kartą. Tada šiupelis laikrodžio rodyklės kryptimi paduodamas kitam vaikui, kuris automatiškai tampa baltuoju ir lygiai taip pat, kuo smagiausiai užsimojęs, trenkia arabui į pakaušį. Ciklas tęsiasi tol, kol vidury stovintis arabas nugriūna ir nebegali tęsti žaidimo. Paskutinis trenkęs ir užmušęs vidury stovėjusį arabą, automatiškai pats tampa arabu ir stojasi į rato vidurį. Žaidimas tęsiasi. Kol išlieka vienintelis vaikas. Jis ir laimi.
Mokytojas parašo gerą pažymį laimėjusiam vaikui.
Šis žaidimas puikiai atitinka tikrovę, tad turėtų vaikus paruošti darbui užsienyje, kur teks dirbti su arabais. Dirbę jau tai žino.
Rašydamas šio žaidimo taisykles, nesistengiu kurstyti rasizmo. Pats nesu rasistas. Priešingai – mėgstu kitokius, nei aš.
Rašydamas šio žaidimo taisykles, stengiausi atspindėti arabų elgesį su kitokiais nei jie. Tai yra, su mumis. Tiesa, esu sutikęs du kitokius arabus, tad tai yra taikoma tam “statistiniam” arabui. Juk net tarp lietuvių atsiranda visai mielų žmonių.
Rašydamas šio žaidimo taisykles, žinojau, kad bus tų, kurie mane smerks. Pykšt ir tau į kaktą.
Čiulimba!
Loading ...
:]]]] awesome. Tuomet galėtų būti rengiami tarpmokykliniai čempionatai ir panašiai.. kiečiausi vaikai sustoja į ratą ir kovoja dėl Lietuvos “Mušk arabą” čempiono titulo.
O gal pradekim ruost ir antra zaidima.. visi stoja rateliu, i centra statai “araba” su kastuvu, lopeta, ar seip kokia kuvalda ir pageidautina salia pastatai “svajone” – gal koki mp3 grotuviuka, gal saldainiu, ar seip koki be galo brangu, bet visiskai nebutina elektonini suduka, na ir zaidi.. vaikai eina ratuku, o tas kas lenda i rata, te kuvalda per galva. paskutinis ar paskutiniai suvoke , kad galima visai smagiai zinksniuot ir be tu blizguciu, gauna gera pazymi ir laimi.
isvados- svarbiausia ne laimet, o dalyvaut
laimejusiu gali but daugiau nei auku
ir , kad jei jau nori gaut “svajone” , nebijok gaut per galva. net jei tau tos “svajones” visiskai nereikia.
nepatinka gaut per galva? lysk pas mama po sijonu, sedek savo salyj, grauzk barankas, kol dantys isbyres.. ir jokie rasismai bus nebaisus. o smagiausia, kad gali susikurt savo ir tik savo svajone, kur nebus vietos nei zaidimams, nei arabams, nei blizguciams…
p.s.
kuo toliau tuo labiau isitikinu , kad arabai labiau zmones nei lietuviai, lenkai, rusai , ar kiti ala tautieciai. musiskiai atranda cia (uk) 2 dievus- babkes ir alkoholi. o arabai (nekalbu apie tuos kur razinkas pardavineja, mesa pjausto, ar chemija uosto uz minimum- o apie normalius, su isilavinimu ir darbais normaliais) bent jau nepraranda savo isitikinimu. ir bent jau dauguma laikos korano (tos panasios i biblija knygos, tik grieztesnes). so, as uz zaidima, musk “suni”. araba..lietuvi..lenka.. ne tautybej esme, o kas esi is tiesu.
Ponia Leta, kiekvieną žaidimą gali pasiūlyti Lietuvos švietimo ir kultūros ministerijai. Tam tereikia parašyti aiškias žaidimo taisykles ir kartu pateikti motyvaciją, kodėl, tavo manymu, tas žaidimas turėtų būti įtrauktas į naujų mokslo metų privalomąją mokslo programą.
O tai, kad gyveni su arabais, laipioji su jais per parkų tvoras ir šiaip ten bendraujies, jų nedaro labiau žmonėmis nei jie yra iš tiesų. Visose tautose yra ir gerų, ir blogų žmonių. Tai taip pat visiškai nepriklauso nei nuo išsilavinimo, nei nuo užimamų pareigų.
Korano dogmų laikosi ne arabai. Jų laikosi musulmonai. Jei arabas, tai dar nebūtinai musulmonas. Kaip ir musulmonu nebūtinai būna arabai. Pažįstu vieną iš Mauricijaus, kitą iš Bangladešo. Abu ne arabai, tačiau musulmonai.
O ir mėsas pjaustančio arabo nemačiau. Vis indusai man pakliūva. Gal tik man čia ne taip sekasi pakliūt ant jų.
Visgi įrašo esmės visai nesupratai. Arabai kaip žmonės man nekliūna, kliūna man jų visų bandymas išsisukti nuo darbo, jei tik tai yra įmanoma. Tai darė visi iki šiol mano sutikti arabai. Neabejoju, kaip jau minėjau pačiame įraše (derėjo tau jį perskaityti), kad yra ir kitokių.
Va aš irgi čia pasigalvojau sau. Nenoriu lietuvaitės. Ir pasiėmiau ne lietuvaitę. Net ne savo rasės. Ir smagu.
eww