Nu tai kaip gi tau sekasi?

(c) Stormy

Vaikystėje mano pats pats pirmasis mobilusis telefonas buvo “Nokia 3310″. Toks tautiškas ir labai madingas tais laikais buvo. Ir dar žinutės tais laikais kainuodavo daug, tik nelabai tai kam trukdydavo. Aišku, sąskaitos irgi gražios ateidavo už šitą malonumą. Tada tėveliai susiimdavo už galvų, o mes vėl laukdavome tokio labai jau specifinio Nokia žinutės signalo.

Jei nepasisekdavo, parašydavo koks klasiokas su tiktai neįdomiu klausimu. Pavyzdžiui, klausyk, o kokios rytojaus pamokų tvarkaraštis? Dažniausiai atrašydavau, kad esu ne namie ir negaliu parašyt. Taip rašydavau net būdamas namie – tiesiog tingėdavau tokį ilgą tekstą rašyt. Tuo metu labiausiai norėjosi kitokių žinučių. Taigi, o dažniausiai visgi pasisekdavo – parašydavo kokia nors mergelė. Dažniausiai klausdavo, o kaip gi man sekasi? Buvau mažas ir durnas, patiko man toks dėmesys, o dar prisiminus tų laikų madą dalintis panelių numeriais… Galima įsivaizduoti, kiek tų numerių kiekvienas toks jau padoresnis susirašinėtojas turėdavo. Netgi kažkokie kvaili virtualūs romanai būdavo. Ech, ta jaunystė.

Po kokių metų ar pusantrų išaugau tuos masinius susirašinėjimus ir ištryniau kokį šimtelį nereikalingų mergaičių numerių. Dabar neatsimenu jau, kodėl taip padariau. Greičiausiai atsibodo tuščias dėmesys iš žmonių, kurių nei pažinojau, nei norėjau susipažinti. Tiesa, porą žmonių perkėliau į realybę iš tų laikų. Dėl jų nesigailiu, bet su jais visada viskas buvo kitaip, o kaip buvo su jais, parašysiu galbūt kitą kartą. Nepažadu. Priminkit.

Šiek tiek užaugus pasikeitė ir žinučių turinio prioritetai. Dabar labiau linkęs parašyti kažkam kokį nors tvarkaraštį, nei atsakinėti į klausimą, o kaip gi man sekasi? Ir ne tik žinutėse. Bet kur. Mane iškart negatyviai nuteikia pokalbiai, kurie prasideda maždaug taip: labas, kaip sekasi, ką veiki? Atrašau, labas, gerai, nieko, sėkmės, iki. Žmonės kartais įsižeidžia dėl to, kad aš pats nepaklausiu, kaip gi jiems sekasi. O aš paklausiu! Visada klausiu to. Tik ne kasdien kaip kartais tenka sulaukti iš mergyčių.

Realiai man nusišikt, kaip sekasi kažkokiems žmonėms, kurie nėra realūs mano draugai. Jei turiu ką parašyt, geriau išvis nieko nerašau, nei buką kasdieninį “nu tai labas, kaip sekasi?” Aišku, gal ką nors džiuginą visą dieną atsakinėti “Labas, gerai, kaip tau?” į kurį dažniausiai sulaukiamas atsakymas “gerai”, o po to vėl snūduriuojama ir laukiama kitos dienos, kad būtų galima paklausti to paties ir jaustis labai aktyviu bei bendraujančiu žmogumi. Saulelės, nepamirškit prie asmeninių savybių savo labai dailiame CV parašyti, kad esat komunikabilios.

Oi, jokiu būdu nesistengiu akcentuoti to, kad taip rašo tik panelės. Net neabejoju, kad lygiai tokius pat išlavintus liežuvius turi ir berniokai. Galbūt jie net lenkia panas. Šitoj srity pradėsiu mažą eksperimentą greitu laiku. Pažiūrėsim ar berniukai tokie jau kiauliški kokiais laiko dailioji lytis.

Dabar aš sėdžiu prie savo kompiuterio. Tai darau visada, kai mane galima pamatyti kur nors su statusu “online”. Tai taip pat gali būti ir puikus atsakymas į klausimą, ką aš dabar veikiu. Neilgai pagalvojus galima patikslinti jį, pasakant, kad aš rašau. Šiuo atveju naują įrašą, kitu atveju – atsakymą kokiam nors žmogui. Bet kaip ir visur kitur, šitas atsakymas mano mergaitėms neatrodo labai akivaizdus, tad jos būtinai kelis kartus per dieną to pasiteirauja. Kelis kartus per dieną jos gauna tą patį atsakymą. Po to kelis kartus per dieną vėl to paties pasiteirauja. Kartais paįvairinu atsakymus. Nieko neveikiu. Ai, nieko gero. Niekada neklausiu atgal, o kaip tau gi sekasi? O ką gi tu, blin, veiki? Tai nutinka itin retai, o jei jau nutinka, tai, vadinasi, man rūpi. Užtenka ir to, kad turim tradicinius “labas” ir “iki” ar jų pakaitalus, kuriuos dažniausiai panaudojame kiekviename pokalbyje, kodėl dar reikia ir kitus žodžius paversti tradicija? Argi negalima sugalvoti kažkokių įdomesnių klausimų? Pasiūlysiu kelis variantus, kuriuos tikrai mieliau perskaityčiau man skirtame sms, facebook žinutėje ar kokiam nors skype.

Ar nustojo skaudėti dantį? O tau labiau patinka sviestas ar margarinas? Ką galvoji apie šitą filmą? Ar jau girdėjai šitą dainą? Norėjau paklausti, o kur tu kerpiesi plaukus? Ką manai apie tatu? Dovanoju šinšilus, gal ir tu nori? Ką vakar sapnavai?

Čia tik keli variantai. Manau, kad visi žmonės turi košės makaulėje ir gali sugalvoti kažką daug smagesnio nei nuobodi pokalbio pradžia. Skype galima, kad ir gėlytę ar alaus bokalą pirmiausia atsiųst, o po to tiesiai prie reikalo eit: ar gali man babkių paskolint? Vis aiškiau bus. Kažkas sakė, vaikai, gyvenkim draugiškai. Aš sakau, bičiuliai, gyvenkim įdomiau!