Sveiki sulaukę paskutinių metų!

...и подарки ВСЕ унес! (c) Lee_model

Taip taip, paskutinių. Visi žinot gi jau, kad mirsim kitą gruodį. Šitaip pasakoja gerbiamieji majai, o jei jie sako, vadinasi, žino. Būtent todėl šiemet Naujųjų Metų pažadas sau buvo, kad daugiau niekada per Naujuosius sau nebežadėsiu nieko. Ir, rodos, pirmą kartą gyvenime savo ištesėsiu savo New Year’s resolution.

Trumpai apie tai, kas buvo praeitais ir ko nebebus kitais metais. Pirmiausia, gerokai sumažėjo skaitomų tinklaraščių. Šį kartą jų sumažėjo iki tiek, kad visiškai atsisakiau bet kokios skaityklės ir visus juos skaitau naršyklėje. Dauguma išliko tie patys, tad trumpai pasakoju.

• Buržujaus rašinėliai visada smagiausi buvo savo penktadienio internetais. Politika nesidomiu, tai riaušių reportažus praleidžiu.
• Nors Komjaunimas senokai jau rašo rečiau nei aš, vis dar tikiuosi, kad atsigaus ir kartais užeinu patikrint, kas ten vyksta.
• Common Sense skaitau dėl to, kad yra didesnis už Delfį ir protu beveik prilysta Čekuoliui.
• Pasivaikščiojimai tvoromis pasikeitė paprastą ir gražų adresą į ilgą ir nesmagų. Bet vis tiek labai mėgstu.
• Skaitau ir Rokiškį, tačiau skaitymą apsunkina tai, kad reikia ilgai vartyti tarptautinių žodžių žodyną. Vidutiniškai 23 sunkiai plika akimi įskaitomi ir eiliniam žmogui suprantami žodžiai per įrašą.
• Kaspinuotis neberašo. Neaišku kodėl, bet lauksim naujų minčių su gėlėm ir vainikais.
• Pukomuko smagūs atradimai visada patiko. Dar labiau patiko, kad jis jais dalinasi ganėtinai dažnai.
• Vienintelis IT srities žmogus – Ričardas Šmaižys!
• Ir paskutinis, bet ne prasčiausias, tituluojamas metų atradimu ir spejama, kad bus didžiausias metų praradimas, kai ateis Nibiru – ponas Skirtumas T.

Užteks apie kitus, reikia šiek tiek ir apie save. Kadangi esu didis rašytojas, beveik Donelaitis ar net kaip Žemaitė su Maironiu kartu sudėjus, parašiau kelis epinius kūrinius į kuriuos galite užmesti akį dar kartą.

• Išsipasakojau apie tai, kas nepatinka kitų autorių rašomuose tinklaraščiuose. Vieną blogerį pavyko atvesti į tiesos kelią.
• Papasakojau truputį teisybės apie aptarnaujančio personalo požiūrį į klientą.
• Uždaviau porą klausimų religijos tema. Deja, tiek vienas, tiek kitas liko neatsakyti žmonių, kuriuos norėjau išgirsti.
• Ir paskutinėje vietoje daugiausiai diskusijų sulaukęs įrašas apie Afriką, jos vaikus ir labdarą, už kurį susilaukiau grąsinimu, jog mano rūra praras nekaltybę.

Dovanokit, kad paminėjau ne visus iš jūsų, kuriuos kartais atsiverčiu. Taip pat dovanoju, kad ne visi paminėsit mane. Metai buvo ganėtinai gero, manau, šitie bus dar geresni. Kaip kad tokia, rodos, maladiec Agnė sakė, “aš pats sau laimės kalvis, tik kad šūdą, o ne pasagas kalu.”

Ir tradiciškai… Nuoširdžiai tikiuosi, kad jūsų metai buvo prastesni nei mano ir dar nuoširdžiau tikiuosi, kad ateinantys mano metai bus geresni nei jūsų. Linkiu sau daug gerų naujų draugų, stipresnių ryšių su gerais senaisiais, daug sveikatos pakelti dar daugiau alaus ir dar sėkmingos karjeros. O jums linkiu to paties, tik ne tiek daug ir ne taip nuoširdžiai.