Ir tada Jėzus tarė, kai rašote blogą, keikitės į valias, dėkite į šuns dienas viską, ką norite, nes tik tokie žmonės yra drąsūs, o Dievo karalystė - tik nieko nebijantiems žmonėms*. (Pgn 1,17-21)
Kadangi gerbiamasai dėdė pasakė, kad aš blogosferoje jau matuojamas metrais, tad tai reiškia, jog esu ypač pasikaustęs visuose tuose blogų rašymo, skaitymo ir teršimo reikaluose. Todėl jums mano nuomonė turėtų būti labai svarbi ir į ją reiktų atsižvelgti visiems, kurie irgi rašo ar dar ką nors daro blogosferoje, tačiau nėra tokie dideli kaip aš. Taip taip, čia pats svarbiausias dalykas – aš esu už jus didesnis, todėl mano nuomonės jūs klausyti privalot.
Kadangi taip jau nutiko, kad šiandien aš esu itin piktas, papasakosiu, kad mane labiausiai erzina užpisa dabartiniuose bloguose. Dažniausiai dėl kelių priežasčių, kurias papasakosiu, arba nustoju komentuoti (būna, kad kartais nepradedu net), arba nustoju skaityti.
Nuoširdžiai negaliu pakęsti blogų, kurių tekstuose/įrašuose/straipsniuose būna prikrauta šypsenėlių smailų. Viskas tvarkoj, jei per visą tekstą yra pora ar koks trejetas, bet kai kas antro sakinio gale paliekamas koks šūdukas, tai man toks tekstas labiau panašus į “delfinį” komentarą, o ne kažkokį objektyvų įrašą. Mano galva, net subjektyvią nuomonę tai paverčia į paprastą šūdo krūvą. Niekada tokių blogų neskaičiau, kad ir kaip įdomiai ir protingai jie rašytų.
Komentavimo srityje yra beveik trys užpisantys dalykai. Pirmoji priežastis, dėl kurios dažnai nustoju komentuoti kokiam nors bloge - visokiausi patikros laukeliai. Maždaug, čia įrašyk paveiksliuke matomą “w8@!HwjZxÜ” simbolių seką, nes mes, mat, nesame tikri ar esi žmogus ar robotas. Lyg nebūtų kitokio būdo apsisaugoti nuo visokių reklamų. Kaip sakant, nenorit, kad komentuočiau, nekomentuosiu.
Antras dalykas dėl kurio irgi dažniausiai nustoju reikšti savo visiems itin svarbią nuomonę – rankinis komentarų patvirtinimas. Dažniausiai, tiesa, ne tik nustoju reikšti nuomonę, bet ir skaityti. Nelabai man įdomi tokių bailių viščiukų nuomonė, kurie neleidžia laisvai komentuoti. Maždaug, “vaje vaje, o kas jei kas nors mane sukritikuos ir taip nukentės mano reputacija? Geriau nepraleisiu tų komentarų, katrie man nepatiks.” Dėjau ant tokių žmonių. (Pocius tai pavadintų komentarų moderavimu.)
Beveik trečias dalykas, kuris erzina komentaruose ir tekstuose – cenzūra. Jei aš noriu parašyti, kad LG telefonai yra šūdas ir eina nachui tie, kurie juos sukūrė, tai taip ir rašau. Tiek savo tekstuose, tiek visur komentuodamas. Erzina, kad kai kurie blogai bijo riebesnio žodžio pas save. Maždaug, kokie mes čia visi padorūs, o tu čia taip negražiai darai. Įdomu kokį žodį išrėkiat gerai nusimušę pirštą plaktuku. Ir jei aš noriu rašyti “šūdas”, tikrai nežadu rašyti “fekalijos” vien tik dėl to, kad tai mūsų blogosferos jautriosioms sieloms labiau priimtina. Ir labai gaila, kad kai kurie autoriai vietoj gyvybingesnio ir smagiau skaitomo teksto, pasirenka jaučiamai dirbtiną sausą stilių. “O ką gi kiti pagalvotų…” Dėjau ką kiti galvoja.
Egzistuoja ir rašytojų, kurie nežino, kas yra lietuviškos raidės. Užpisa nuoširdžiai, kad lyg ir žmogus turi, ką pasakyti, bet nemoka to išreikšt. Raidė “w” nėra lietuviška, o rašyti “geraj” man nebeatrodė kieta dešimtoj klasėj. Gerai, tarkim, galime tuos blogus praleisti, vis tiek jie paprastai numiršta po kelių įrašų. Tačiau yra genijų, kurie rašydami sklandžiai lietuviškai tekstą, komentaruose jau nebeišsteni nei vienos varnelės ar nosinės. Būūū!
Tačiau greičiausiai nei kitus išjungiu tuos (gerai, kad tai nepasitaiko taip dažnai bloguose), kuriuos aplankius pradeda automatiškai staiga groti kokia nors muzika. Aš nuoširdžiai tikiu, kad kiekvienas mes turime pačius geriausius muzikinius skonius ir manome, kad kiekvienam tai tiesiog privalo patikti, bet tai, mielieji, susimildami pasigailėkit mano ausų būgnelių. Aš dažniausiai ir taip klausau kokią nors muziką, o jei dar kažkas fone pradeda klykti, susirandu tą kaltininką ir išjungiu nė nepatikrinęs, kas per tekstas ten buvo. Tikriausiai nereikia atskirai paminėti ar grįžtu į tokį blogą.
Nemėgstu erzinančiai didelio kontrasto tarp fono ir teksto. Kitaip tariant, užpisa, kai blogo fonas yra juodas, raudonas ar dar koks nors ryškus, o pačios raidės baltos. Arba šiaip koks pievos, debesų ar šiaip margas paveiksliukas panaudotas fonui, o teksto raidės ant jo tampa sunkiai skaitomos. Smagu tik tiek, kad šitokie blogai nyksta. Dabar bėra tik du, kuriuos mielai skaityčiau, jei jie nebūtų tokie kokofoniški. Neįpusėjus teksto pradeda skaudėti akis. Gal čia specialiai jie taip nori atsikratyti skaitytojų?
Visokie gražūs sezoniniai efektai erzina mažiau nei viršuj paminėti dalykai, bet tu man pasakyk, kokio šūdo man per Kalėdas matyti bloge kažkokias krentančias snaiges? Kokio šūdo per Valentino dieną bloge skraido širdutės? Man tos snaigės neprideda kalėdinės dvasios – gatvėse pilna visokių tai temai skirtų nesąmonių, kodėl dar ir bloguose kišti visą tai? Kaip ir skraidančios širdutės man nei daugiau meilės neduos nei blogo autoriui romantiškesnio įvaizdžio nesuteiks.
Kartais atrandu kokį įdomesnį blogą su kurio autoriumi norėčiau asmeniškai pabendrauti. Bet kad ir kaip knistum viską, jokios informacijos apie autorių ir šiaip kontaktinės informacijos nebūna. Aišku, suprantu, kad ne visi yra drąsūs parodyti savo tikrą asmenybę (kartais dėl tam tikrų suprantamų priežasčių), tačiau tikrai užpisa, kai nėra nurodyto net kokio nors el. pašto adreso. O aš va iš šito blogo rašymo apturėjau nerealią naudą – atsirado porą tikrai neblogų draugų ir keli geri pažįstami.
Tiek erzinančių dalykų prisiminiau dabar. Net neabejoju, kad jų yra daugiau, tačiau nuo tada, kai “copy and paste” principu paremti naujienų portalai, kurie kažkodėl imti laikyti blogais (sprendžiu iš blogeriai.net projekte praleidžiamų autorių), pradėjau mažiau skaityti, nes senieji blogai nustoja gyvuoti, o naujų įdomių paiešką tokie “copy and paste blogai apie IT naujienas” be asmeninės nuomonės ganėtinai apsunkina.
Jei yra dalykai, kas užpisa jus, prašom pasakotis. Jei užpisu aš, irgi parašykit, šitame bloge tai leidžiama daryti – iki šiol ištryniau tik du komentarus.
* yra papildomų sąlygų.
Loading ...
O man patinka, kai bloguose automatiškai pradeda groti muzika. Ypač, jei pradeda groti ne iškart, o po kurio laiko. Pavyzdžiui, sėdi naktį, kažką skaitai ir pyyyyyyst taip visu garsu užkaukia kokia nors daina. Po penkių minučių intensyvių paieškų atradus garso šaltinį norisi imt ir parašyt autoriui mandagų laišką ir papasakot ką aš manau apie jo muzikinio skonio demonstravimą.
Parašei kam nors?
Ne. Bet sekantį kartą kai rasiu, tai iškart ir parašysiu. Dar linką į šitą įrašą numesiu.
O as pas save trinu visus ridikelius kurie komentaruose keikias. Ypach rusiskai vardindami savo lytinius atributus. Tai jau ne riebiau.. tai chamiskai rasoma.
Patikros laukeliai irgi daznai neisvengiami.. jei nori laikytis visu licenziju… akismet netinka, o kitu altrnatyvu nera.
Kuo netinka Akismet? Alternatyvų yra visada, tik tingima jų ieškoti.
Tamsta labai jau konservatyvių pažiūrų dėl žodžio laisvės. Net ten tavo kiemas – tavo ir taisyklės.
jei naudoji reklamas asmenineme bloga.. akismet – mokamas produktas.
Akismetas berods yra mokamas, jei generuoji pajamas, pvz., adsense.
Kaip jau minėjau, alternatyvų yra.
Man apskritai nepatinka, kai straipsniuose panaudojamas nors vienas smailas. Jie skirti komentarams, o ne straipsniams… čia tas pats kaip knygoje ar žurnale viduryje teksto kas nors padėtu smailą, įdomu kaip tai iš šalies atrodytu…
Perskaitęs tavo straipsnį išjungiau komentarų patvirtinimą pas save…
Jėėė…. Per vieną straipsnį į tiesos kelią atverčiau daugiau žmonių nei Olgerdas per visą savo gyvenimą!
Eina nx, gerai surašyta, po viskuo galiu pasirašyt.
Pingback: Ne visi mokame priimti kritiką | Tomo Morkūno blogas - Insaider.lt
Arvydai, jei tau atrodo normalu visur keiktis ir koliotis, visus siųsti “toliau”, tai tipo manai, kad su tavim viskas tvarkoj? Ar tai gerbi kitus ir save? Kažkodėl abejoju… Tavo pyktis tau atrodo normalu, bet tai yra tavo vidinė problema, o ne normalumas.
O kur parašyta, kad visus siųsti? Negi jautiesi nusipelnęs būti pasiųstas?
Dėl pagarbos aš galvoju taip – pagarbą reikia užsitarnauti, o ne jos prašyti. Aš negerbiu žmonių vien dėl to, kad jie yra vyresni, daugiau mokslų baigę, užima aukštesnes pareigas. Savęs aš irgi negerbiu. Save aš myliu! Va būtent todėl turi pagrindą abejoti.
Vidinių problemų jei ir turiu, tai čia nerodau, bet džiaugiuosi, kad čia apsilankei – man patinka visažiniai interneto psichologai. Apsilankyk dažniau, paskaityk, palik savo man itin svarbią nuomonę, kuri man tikrai rūpi ir į kurią aš tikrai atkreipsiu dėmesį ir padarysiu išvadas.
Gnomai, dėl to esi mažas susiraukšlėjęs ir su didelėm ausim! Nu dėl to, kad esi labai piktas!
Dėl capcha’ų visokių pritariu – bjauru. Viena bjauresnių vietų komentavimams yra pinigų kartos blogas – ten jei nori pakomentuoti, tai turi ne tik kodus suvedinėti, bet ir skriptus visus eneiblintis, kas padaro judančią visur lendančią į akis.
O dėl šūdų, myžalų, bybių, pyzdų, srutų, mandaloškių, sfingterio, tiesiosios žarnos, pautų, apyvarpės, smegmos ir kitų baisių žodžių, tai daug kas priklauso nuo to, ką autorius nori perteikti, jeigu jaučiasi, kad išties, fekalijos per švelnu kontekste, tai taip – jau geriau šūdas. Kita vertus “kaka” arba “ekskrementai”, arba “fekalijos”, arba “transformuoti ryžiai su vištiena ir salotom” gali labiau tikti kuriame nors kontekste nei “šūdas”. Ane?
))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))
Kartą bandžiau pinigų kartoj pakomentuoti, bet nepavyko – kažkas ten neveikė, kažkas lūžo. Antrą kartą ir nebandžiau.
Aha, tokie švelnūs žodeliai tinka vaikiškose knygutėse.
Tai kad nebūtinai. Sakyk kaip bjauriau: “šūdas” ar “vakarykštė žuvies skonio vištiena su nūdlais”?
Antras bjauriau.
Rašau su šypsenėlėm, niekad nekomentavusieji pakliūna viešumon tik su patvirtinimu (galiu pasiteisint, kad taip tik pirmą kartą), o kai kuriuos veikėjus dar ir negražiai pasiunčiu ar išvis išbaninu. Turiu kažkur pas save fone raudonos spalvos, ant kurios raudonos raidės, neskelbiu savo kontaktinės informacijos, kemšu visiems muziką (tegul ir ne savaime įsijungiančią, bet užtat metalą), o ir šiaip esu nekoks.
Todėl dabar suprantu, kodėl tamsta, ponas Gnomai, mane ignoruojate.
Aha, pritariu, p. Rokiški, tu net labai nekoks.
Oj, zmogau. Galiu tik visiskai pritart, visi tie dalykai tikrai uzknisa. Dar mane uzknisa ir tie visi “kieti” komentavimo iskiepiai, kaip disqusas, FB ir intensedebate, kartais net nesivarginu rasyt komentara, kai anuos pamatau.
Nepyk del lietuvisku raidziu, neturiu techniniu galimybiu.
Jo, Linux naudodamas lietuviškai neparašysi…
Gerai jau, turiu tas galimybes, bet linuxai velkasi ne ant mano kompo ir per liveusb, o kompas pastoviai nusminga, neturiu as kantrybes kaskart ji ijunges konfiguruotis viska.
Matai, Mantai, grįžk tu prie Windows – nebebus problemų. O tai nuėjai pas kažkokius Linux bo madinga dabar… et.
Problemu ir nera, laikini nepatogumai, nes savo kompiuterio pasonej neturiu.
O linuxai man yra patogesne ir paprastesne sistema, nesirupinu kokios mados, naudoju kas man geriau.
Man tai gnome tas tavo didziavimasis savo piktumu ir sugebejimu visus ignoruoti primena geju suki “as gejus ir tuo didziuojuos”
)) panasu ir tu svaigsti kai ignoruoji kitus zmones ir vabse dedi ant normalaus bendravimo. nu jei tau tai patinka megaukis savimi ir savo chamiskumu ir toliau.
Papasakok man, gerbiamas docente, kas yra normalus bendravimas?
skaitant tekstą visokie “bybiai ir šūdai” tikrai nesustiprina pagrindinės minties.
O man asmeniškai kaip tik patinka šitas blog’as dėl “necenzūrinės” kalbos. Jeigu žmogus žodžius vartoja kas dieną, ar dabar reikia “vynioti į vatą” tą pačią informaciją informaciją ją pateikiant blog’e? Kai sėdi su chebra prie alaus bokalo ir sakai “mano šefas yra gaidys”, bet kai rašai blog’e rašai “mano didžiai gerbiamas Viršininkas yra vištos patinas”?
Na, man antrasis variantas skamba juokingiau
kietai, mano blogas atitinka tavo kriterijus. hahaah.
mane tai užpisa daugumos -niolikmečių mergaičių iš blogas.lt blogai apie nelaimingą meilę.
Taigi niekas ir neverčia skaityti -niolikmečių mergaičių blogų xD
Būtent dėl to tavęs ir neskaitom
Ne atitinka, o tiesiog tavajam nėra nieko, kas užpistų.
Reikia paziuret, ar nemano komentarus istrynei ?
Kokius mažvaikių blogus, tamsta metre, skaitote? Pamačiusi rožinį foną, snaiges, širdutes, debėsėlius, smailus tekste ir dar kvailai užrašytus žodžius su visais w ir tajgi, plius kokį nors parašą, kaip Laimux, Daliux ir pan., priimčiau tai kaip signalą, kad patekau į penkiolikmetės ar kokio infantilo valdas. O jei dar ir muzikytė fone groja, tai išvis – be komentarų.
Bet, kaip nekeista, nieko panašaus į išvardintus simptomus tarp savo skaitomų blogų nepastebėjau.
O komentarai patvirtinami rankiniu būdu gal greičiau dėl spam’o, iš serijos: “What a greate post…”?
Kai eini atsitiktine tvarka per blogeriai.net, visokių postų pasitaiko. Tiek rožinių, tiek snaiginių. Juolab, kad ne tik lietuviškai skaitau.
Komentarus iš tamstos paminėtos serijos puikiai blokuoja Akismet ir panašūs vaistai. Nuo jų saugantis, įjungiant visokiausius prezervatyvus, nebūtina.
oi, pataikiau gerą įrašą pirmam apsilankymui… (atėjau čia pagal rekomendaciją
)
nemėgstu, kai žmonės lietuviškų raidžių nenaudoja. nemėgstu tų, kurie be nachui blet bybys nachui, daugiau nieko nepasako. bet iš esmės, dažnai riebus keiksmažodis, pavartotas vietoje ir žinant ką jis reiškia tiesiog išreiškia tikslias autoriaus mintis. juk kam jam vargintis ir ieškoti kaip tai pasakyti kitaip? aš nerašau blogo, nes nemoku tvarkingai sudėlioti minčių. bet keikiuos gyvenime (žinodama vietą, laiką ir kompaniją, kada tai galima daryti). ir man daug sunkiau būtų, jei norėdama draugei pasakyti, kad turėjau žiauriai supistą dieną, turėčiau galvoti – kokiomis gėlytėmis tą dieną apipavidalinti, jog būtų aišku.
Gerbiamoji močiute, kitaip čia atsirast ir negalėjai – tik per rekomendacijas.
Džiaugiuosi, kad keikiesi. Kalba daug spalvingesnė būna.
Tikiuosi, Londone patiko.
taip, londone man patiko kaskart, kai ten lankiausi. dėl daugelio priežasčių. norėčiau ten gyventi. deja, dėl daugelio priežasčių negyvenu. bet gal kada nors…
vistik turiu smarkų nusižengimą kalbai ir gramatikai, kai rašau internete. nenaudoju didžiųjų raidžių. matyt todėl, kad rašydama ranka, įskaitomumo dėlei, tik jas ir naudoju. atsvara, taip sakant
Paskaičiau temą, komentarus ir nutariau pasiteirauti jūsų nuomonės. Ką manote apie tokią praktiką, kai blogeris taiso nepatinkančius jam kometarus? Ar tai dažnai daroma blogerių tinklapiuose?
Istorija klausimo iliustravimui, nutikusi šiandien:
Beskaitant “SkaitykIT” blogą nuklydau į vieno aktyvaus blogerio puslapį. Matydamas akis badančias klaidas nesusilaikiau ir pasiūliau jas išsitaisyti.
Šiandien, užsukęs dar kartą ten pat, radau savo komentarą ištaisytą, perrašytą su klaidomis.
Be abejo, sureagavau
Reakciją galite matyti štai čia:
Neužilgo ir šis komentaras buvo pataisytas.
Sekantis mano atsakymas štai čia:
Žinoma, ir šitas variantas buvo paredaguotas, paverčiant mano atsakymą į pikto budulio komentarą. Jį sekė ironiškas blogerio pasisakymas.
Pataisytą variantą galite matyti čia arba blogerio tinklapyje:
Ten pat galima rasti ir nepasitenkinimą tuo, kad visa tai viešinama.
Be abejo, tai tik vienas iš daugelio nereikšmingų atvejų blogosferoje. Neabejoju, kad panašių ir gerokai labiau konfliktiškų situacijų turėjo kiekvienas. Tačiau peršasi išvada, kad blogeriams teks nueiti nemažą kelią, kol jie įgys pasitikėjimą, sugebės tapti nešališkais ir profesionaliais.
Atleiskit, sumaliau su HTML tagais…
Ne dėl tagų, o dėl nuorodų kiekio sistema rankiniam patvirtinimui palieka tokius komentarus. Viskas tvarkoj.
Na, aš čia dėl kreivų nuorodų per visą pastraipą atsiprašiau.
Neuždariau nuorodų tagų tinkamai, tad taip ir gavosi.
Anksčiau senais blogosferos laikais, kai ji tik pradėjo kurtis smarkiau, buvo pora tokių, kurie keisdavo komentarus. Vėliau tokių nepastebėjau. Dažniausiai atsiranda blogerių, kurie vardan savo didžiosios reputacijos (na, žinai, kokie mes šaunūs, protingi, nekritikuojami) trindavo bent kažkokio neigiamo pobūdžio komentarus. Taip jų blogai likdavo nesuteršti, švarus, o komentarus puošdavo tik autorių tegiriančios nuomonės arba komentarai į kuriuos autoriai sugebėdavo atsimušti. Dabar, rodos, belikęs tik Pocius iš tokių.
Dėl tamstos pateiktų nuorodų, pasakysiu tiek – į to blogo autorių tikrai panašu. Pagarsėjęs jis nesąmonėm.
Pas mane niekas nėra trinama (neskaitant poros komentarų, kuriuose kažkas įžeidinėjo kitus skaitytojus) ar taisoma. Ant manęs gali bet kas pilti tiek srutų, kiek nori – man vienodai.
Dėkui už situacijos nušvietimą. Aš jau čia pamaniau, kad visa blogosfera tokia iškreipta.
Taip, komentarus taiso “praeivis” savo šūdblogyje. Teko dėti jį į šitlistą.
Tarp kitko, po šios situacijos paviešinimo “Insaider” bloge, išorinis mano tinklo IP adresas buvo užblokuotas.
Iš kur toks solidarumas?
Visada būna komentarų, kuriuos verta trint, bet anam dievui pataisyt ir pasirtyčiot smagiau.
Oi, baisiai kandziai cia. (Rasau tycia be lietuvisku raidziu. Ir dar smailu pridesiu).
Nezinau, mane uzknisa vos keli dalykai kitu bloguose. Vienas ju – is niekur atsirandanti muzika ir niurus bei neidomus blogo turinys. Visa kita galima toleruoti, jei rasliavos idomios ir vertos skaitymo.
Beje, tave uzknisantys dalykai labai puikiai gyvena mano bloge. Turbut todel tu jo ir neskaitai.
Ne. Tamstos blogo neskaitau dėl turinio, o ne kokių kitų dalykų.
Įdomu, įdomu.
Bet, pvz., jei nepreteduoji į literatus, gal pora šypsenėlių ir nėra blogai. Hmmm… Bet čia tik asmeninė nuomonė; žinia, į viską žiūrim iš savo kampo.
Hmm… Bet jei nesieki būti literatu, gal viena kita šypsenėlė ir nėra blogai?… Kiekvienam savo. Bet, aišku, savo principų verta laikytis iki galo.
…
O geriau pagalvojus, kažin, žmogui reikėtų nervintis ar džiaugtis, kad neskaitai jojo iškilaus blogo..?
Manau, kad gerai tiems, kurių blogo neskaitau, nes komentaruose tik keikiuosi ir negražiai vadinu kitus žmones.