Ne, čia nebus krūvos kaltinimų, skirtų populiariausio tinklaraščio Lietuvoje autoriui Džiugui. Tai paprasčiausias faktas – jis blogosferą numarino tiek pat, kiek ir padėjo jai užaugti. Ar dar pamenate blogoramą? Tais neatmenamais laikais, kai Džiugas pradėjo atrinkinėti jam vertus dėmesio įrašus ir juos viešai skelbti, gi nebuvo tiek daug tų tinklaraščių, kiek jų atsirado po to. Kiek iš mūsų, paskelbę naują įrašą, nesitikėdavo kitos dienos vakare pamatyti šmaikščią nuorodą į tiek nedaug laiko pareikalavusį kelių eilučių tekstuką. Manau, visi. Ir didžioji lankytojų dalis ateidavo būtent iš tų blogoramų. Bet gi sako, kad viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. O ta pabaiga beveik visada ateina žymiai anksčiau nei norėtume. Blogoramos liovėsi mus reklamuoti, populiarinti, o alternatyvos kaip ir neatsirado. Tiksliau, neatsirado jokio entuziasto, kuris vien iš idėjos imtųsi kasdien tai daryti. Ir tikrai čia nėra dėl ko kažką kaltinti, nes man jau ir maniškio 70 RSS srautus parnešančio skaitytuvo per akis, ką jau kalbėt apie kelių šimtų kasdieninį skaitymą ir sisteminimą…
Kažin ar kas nors beskaitant pirmą pastraipą pagalvojo, kad aš ne visai teisingai kalbu ir blogosferos alternatyva yra? Jei ir pagalvojo, tai greičiausiai turėjo omeny blogeriai.net dienos įdomiausius. O taip, šita svetainę gali būti lygiai tokia pat naudinga naujų įdomių blogų paieškai, bet jokiu būdu man niekada neatstos Džiugo blogoramų. Esu daugelį kartų buvęs tiek Džiugo komisiją perėjęs, tiek blogeriai.net įdomiausius patekęs. Ir čia jau rasim antrą faktą – norint patekti į blogoramą, tekdavo išties pasistengti ir parašyti kažką įdomaus, naujo arba bent jau kitaip apie tą patį, o norint patekti į blogeriai.net įdomiausius, tereikia parašyti įdomią antraštę, o turinys gali būti visiškas šūdas. Netikit?
Žiūrėkit, šios dienos įrašų blogeriai.net ne tiek jau ir daug, visgi savaitgalis, o tokiomis dienomis lietuviai geria. Ir čia geriausiai pasimato labai erzinantis dalykas. Taip, šiandien nutiko katastrofa – nukritus lėktuvui žuvo Lenkijos prezidentas ir dar ten kažkiek valdžios asmenų. Bet tai kokio velnio apie į tinklaraštį, kuris mano galva turėtų būti visiškai kitoks dalykas nei naujienų puslapiai, arba nukopijuoti lygiai tą patį arba vos vos pakeitus parašyti tą patį? Ryt blogeriai.net įdomiausiuose ir bus šeši iš dešimties įrašų apie tai, kad mirė tas, kuriam beskrendant kažkas nutiko ir nepavyko nusileisti. Juolab raginimai gedėti, kai kitomis dienomis atvirai reiškiama jei ne neapykanta, tai bent lenkų tautos link nukreiptos neigiamos emocijos. Pagalvojau, gal ir man nukopijuoti iš kokio “15 minučių” kokį straipsnį siekiant populiarumo…
Kaži kodėl niekas neparašo apie tai, kad kokioj Argentinoj ar Kanadoje žuvo daugiau žmonių? Ar dėl to, kad tie žuvę žmonės buvo ne prezidentai, ministrai, o tokie pat paprasti žmonės kaip MES? Na taip, suprantu, kad tie kitokie nei mes, tie geresni, visada buvo daug įdomesni ir daug vertingesni žmonės. Gal net reiktų žodį “žmonės” rašyt didžiąja raide, betgi blin, kiek galima? Nors gal čia tik aš toks ir mano kolegos lenkai tokie. Gal iš tiesų Lenkijos tų svarbių asmenų žūtis kur kas didesnio masto nei rugsėjo 11-osios įvykiai Amerikoje, kai tiems bokštams sugriuvus mirė keliasdešimt tūkstančių žmonių, bet Lietuva kažkodėl taip nesriūbavo. Nors kurgi, ten dvyniuose prezidentų tai nebuvo, ar gi ne? Kaip sakoma, už viena nemuštą dešimt muštų duoda.
Nežinau kaip reiktų tai aprašyti, jei anais gerais laikais norėtume prasmukti pro Džiugo atranką. Jei išvis būtų įmanoma su tokia naujienų tinklalapio tipo įrašu tai padaryti. O tam blogeriai.net užtektų parašyti “Ar jau matėt tuos papus?” ar kokią panašią antraštę, o turinys jau nesvarbus, ir jau tapsime topų topais. Jei netiki, pabandyk. Paimk anglišką tekstą, pasinaudok “Google” verimo įrankiu ir išversk tekstą į uzbekų kalbą, tada iš jos į danų, o iš danų į lietuvių. Tada būtent tokį tekstą paskelbk kaip įrašą, vietoj iliustracijos įdėk nuogos Pareigytės nuotrauką, o antraštei pasirinkt štai tokią eilutę – “Lietuvoj pradeda kilti atlyginimai”. Sėkmė garantuota – vakare jau būsi tos dienos įdomiausių sąraše.
Lygiai taip pat siekiant populiarumo galima kopijuoti naujienas iš naujienų portalų ir skelbti juos savuose tinklaraščiuose. Tarkim, tave domina kompiuteriai, internetas ir panašūs dalykai. Ir imk kopijuoti visas naujienas iš eilės. Jei nukopijuotum bent penkias naujienas per dieną, sudarytum nemažą tos dienos blogeriai.net surenkamų įrašų srauto dalį, lankytojai pilsis kaip iš kibiro ir kris tau po kojom. Juk jei jau imam kopijuoti naujienas, tai dar nereiškia, kad esam naujienų puslapiai, gi naudojam “WordPress” ar kitą bloginimo agregatą, o tai jau automatiškai bet kokius tipo turinį daro tinklaraščiu, tad nereikia baimintis, kad akylai tai stebintis blogeriai.net administratorius mus pašalins.
Dar galima daryti kaip Karolis – rašyk savo tinklaraštį, jei radai teminę nišą, rašyk įrašus kitame tinklaraštyje. Tačiau visada apie tai paskelbk ir savame. Parašyk “tokiame ir tokiame tinklaraštyje parašiau naują įrašą”. Apie tai paskelbk dar ir Twitter bei Facebook srautuose. Kai susilauksi begalės lankytojų, trink neigiamus komentarus visada. Nesvarbu ar tave kritikuoja teisingai, ar šiaip kažką neigiamo sako. Tai vadinasi “komentarų moderavimu”. Iš pačio Karolio tai sužinojau. Teigiamas įvaizdis visuomenėje – svarbiausias.
Anie man keisti tiek pat, kiek aš aniems keistas. “Navatnas”, kaip močiutė pasakytų. Man tinklaraštis yra šiek tiek kitoks dalykas. Jei nusiperku mobilų, parašau savo nuomonę, o ne “HTC išleido Desire modelį, o jo techninės specifikacijos va štai tokios”. Fuck, bet toks šūdas man niekada nebuvo ir nebus tinklaraščiu, kuriame, mano manymu, turėtų būti asmeninės mintys, o ne kažkokie sausi iš kitur paimti faktai, kurie galbūt išvis atsirado tik dėl to, kad “seniai kažką rašiau, bet reikia gi kažką įmesti, nors nė velnio nenumanau ką”. Niekaip nesuprantu, o ir suprast nenoriu.
Mano tinklaraštyje yra mano asmeninė nuomonė, tegul subjektyvi, neteisinga, viską į šuns dienas išdedati, persunkta nereikalingos kritikos ir kitokio mėšlo, bet visgi, tai yra mano asmeninė nuomonė. Niekada nesiekiau populiarumo, nekepiau masiškai jokių įrašų ir man per akis užtenka tų 50 unikalių lankytojų per dieną. Rašau, kai noriu rašyti, keikiu tuos, kuriuos noriu keikti ir visai neimu galvon, kai kiti keikia mane. Ir skaitau aš tuos, kurie įdomiai mąsto. Protingai – tai dar nereiškia, kad įdomiai. Tų velniškai protingų žmonių yra krūvos, o va kažin kaip su įdomiais? Anksčiau tikrai tokių rasdavau daug pas Džiugą, kai anas turėdavo to brangaus laiko. O dabar jau tokių mažiau užtinku. Bet gal čia tik aš tą pastebiu ir gal čia tik man negerai? Gal rimtai čia tik aš toks neigiamas pasidariau?
Loading ...
Blogeriai.net neatstos blogoramu, bet kaip alternatyva visai nieko. Beje nieks gi nevercia ziurinet vien tik dienos geriausisus. Galima visus dienos irasus ziuret ir issirinkt tai ko norisi.
WordPress nelygu bloginimui – tai tiesiog turinio valdymo sistema. Kita vertus kas tas bloginimas man paciam iki siol neaisku
Nezinau ar cia tik man taip atrodo, bet labai jau daug tavy pykcio ir pagiezos… na gal per stiprus zodziai. Tiesiog kazkoks nelaimingas atrodai….
Matai, Eugenijau, aš visada vadinausi piktu gnomu. Jei reiškiu nuomonę, o ypač neigiamą, apie ką nors, tai ir sakau viską tiesiai šviesiai, nevengdamas nei stiprių posakių, nei atviros kritikos ar tiesiog drabstymosi šūdais. Gal dėl to ir prarandu tuos skaitytojus, kuriems tinka švelnūs tekstai, tačiau jei imsiu rašyti tai, kas patinka kitiems, bet nepatinka man, irgi bus toks ganėtinas fuflo. Tiesiog toks aš esu, o tamsta jau nebe pirmą kartą stebiesi dėl stipresnių posakių vartojimo
Stebiuosi ir vis neatsistebiu
Siaip zinoma rasai sau tai ir reikia buti savimi – pilnai sutinku.
O dar bloguose man “patinka” tokie veikėjai, kaip Eugenijus-skotas. Eina per visus iš eilės blogus ir savo sušiktą nuomonę reiškia. Ne tai, ką turėtų pasakyti, bet tauzija tipo į temą, – reklaminasi.
Dėl tavo paminėtų priežasčių ir tokių veikėjų visai blogosfera įgryso
Dauguma atvejų utinku su išsakytoms mintims. Blogeriai.net įmanoma vartoti tik kaip savotišką agregatorių, ieškant naujų perliukų. Ir dar ta sistema, kai pats gali balsuoti už save… Liūdnai juokinga, nors jei egzistuoja sistema, leidžianti adminui stebėti, koks vartotojas už ką ir kaip balsavo, tai adminas turėtų smagintis
Džiugo blogoramose man irgi ne viskas patikdavo – kaip mano skoniui, į pabaigą jau būdavo gerokai per daug ir per rimtų politinių, ekonominių analizių ir technologijų srauto, ir ryškiai per mažai kasdienių įžvalgų, nuo kurių, tiesą sakant, ir užsikabliavau ant blogoramų.
O apie pačią blogosferą… kiek susidaro įspūdis pagal blogeriai.net, tai ji smuko vos ne trigubai. Įdomiai ir originaliai rašančius galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Na, dar galima būtų pridėti antrą ranką, jei įskaičiuotumėm ir tuos, kurie parašo dažniau, nei kartą į dvi savaites.
Reiktų kada nors pasidalinti tais įdomiai teberašančiais tinklaraščiais
Galiu pasakyti iš savo patirties apie statistiką: iš blogerių dienos įdomiausių straipsnio paskaityti ateina 10-20 žmonių, iš Džiugo Blogoramos ateidavo 200-400 žmonių.
Kaip aš įsivaizduoju tipinį blogerį? Tai jaunas žmogus, studentas, turintis daug laisvo laiko, kuriam nereikia sėdėti nuo 8 iki 5 val. darbe. Tie kas buvo populiarūs ir daug rašė prieš 2-3 metus dabar suaugo, sukūrė šeimas, atsirado vaikų, atsirado kitos problemos ir kiti rūpesčiai. Vyksta natūrali karta. Didieji, nors išsaugojo savo skaitytojų srautą, praktiškai neberašo arba užima nišinę temą (kad ir pats Džiugas – eKnygos, Linkomanija, autorių teisės, etc.). Vykstant šiai kartų kartai atsirado labai daug jaunų blogerių, kurių skaičius auga eksponentiškai (blogas.lt jau turi 55 000 vartotojų). Tačiau srautas išliko tas pats – ties patys blogeriai. Delfių skaitytojai ir toliau skaito Delfius, o neateina į blogus. Esant tokiai daugybei blogerių bendras kiekvieno blogo skaitytojų srautas labai mažėja. Nežinau nė vieno naujo blogo, kuris turėtų bent kokius 200 prenumeratorių. Esant mažai skaitytojų, tie, kurie turėtų kažką prasmingo ir įdomaus parašyti (tame tarpe ir aš) tiesiog nerašo, nes nėra skaitytojų. Nėra skaitytojų, lieka tik “copy-past’eriai”, kuriems naujieną nukopijuoti užtenka 5 min. Straipsniui parašyti reikia 2-5 val.
Daug prirašiau
Reikės pas save šią savo nuomonę kada nors išplėtoti 
Matai, niekada negali žinoti, gal ir ateitų tie skaitytojai, jei raštytum
Na aš rašiau
(dabar kaip kada) ne copy paste, tačiau pradėjo laiko trūkti tai daryti iš idėjos 
Ir tiesa pasakius jei rašai pats, o ne kopijuoji iš kažkur tai tavo skaitytojų ratas tikrai plėsis
Rašau pats ir ką? Nekopijuoju nieko, nebent cituoju kažką, bet skaitytojai tie patys
neauga tas ratas 
Prisipažinsiu, kad blogoramų pabaiga tapo ir mano tinklaraščio pabaiga – jau neberašau jame nieko. Ir ne todėl, kad nėra laiko (visada galima pora valandų kaip nors išpešt), ar kad nebėra ką pasakyti, o todėl, kad nebėra kam sakyti. Taip, turiu virš šešiasdešimt prenumeratorių (kas mėnesį vis dar sulaukiu apie pusantro tūkstančio apsilankymų), šiek tiek žmonių ateina ir iš blogeriai.net, jei ką nors parašau, tačiau nebėra to milžiniško žmonių kiekio (virš 800 unikalių apsilankymų per dieną), kiek būdavo patekus į blogoramą. Blogorama ne tik atnešdavo kiekį skaitytojų, bet ir reikšdavo, kad parašei/patalpinai kažką kokybiško ir įdomaus. Tiesiog nebeliko kažkokio mini tikslo rašyti. Dabar tik skaitau ir kartais pakomentuoju – tik tiek.
Kalbant apie dabartinius blogus tai labai aiškiai matosi – kaip ir visur – krizė. Anksčiau gerokai užtrukdavai kol peržiūrėdavai (net neperskaitydavai!) “Google reader” prenumeratas, o skaityti blogeriai.net visus įrašus buvo tiesiog virš jėgų.Dabar “Google reader” prenumeratose dažniau atsiranda įrašai iš užsienio, nei nacionaliniai, o blogeriai.net viską perskaitau kiekvieną vakarą ir galiu pasakyti, kad įrašų nebeliko nei kiekybės nei kokybės. Kaip ir rašė Evaldas, nemažai gerų blogerių “išmirė” dėl natūralių realybėje egzistuojančių veiksnių, o naujoji karta tiesiog neužaugo.
Džiugas, kiek suprantu iš jo įrašų, labai užsiėmęs žmogus dabar ir tiesiog nebegali sau leisti po kelias valandas atrinkinėti įdomius įrašus (arba tiesiog nebemato prasmės, nes finansine prasme bloginimas nėra labai pelningas), bet jis buvo vienas pirmųjų blogerių, dinozauras, ant kurio pečių sukosi visa lietuviškoji blogosfera, tačiau dabar to nebėra.
Pikta, kad “e-knygos” vagiu bureli kazkada pakritikavau?:D
Eugenijau, nekreipk dėmesio.
Kai kurie skaudžiai priima kritiką – patys kalti:]
Tai, kad as ne nekritikavau tiesiog nuomone issakiau… Neitiko
Dar pamirsai blogas.lt topus (aisku,nei man,nei tau jie nera per daug aktualus,bet nekalbant apie savo irasu populiarinima, tai budavo vieta kur anksciau irgi galedavai rasti kazka idomaus), kurie dabar pavirte i skyreli “as irgi rasau knyga”.
Tai kad blogas.lt naudojausi kokią savaitę, nepatiko ir nebelindau net į pagrindinį puslapį, tad nepamiršau, nes net nežinojau apie tokį egzistuojantį dalyką kaip blogas.lt topai. Reikia gi gal ir man knygą imt rašyt.
Joks agregatorius neatstos žmogaus.
O ir joks žmogus neatstos asmenybės
Buvo blogoramų bandymų, beje, ir neblogų; bet Vienotokio – neprilygstamos
Gaila, kad nebėra, bet gyvas žemėn neįlysi – kažkaip klebam ir toliau.
Mažu dar ką rasim
Duokdie ir mums neišmirt, nors iš manęs nekoks blogeris
O Blogeriai.net balsavimas ka nors reiškia ? aš susidariau nuomone kad ten isrenakmi įrasai pagal paspaudimų skaičių.
Man irgi atrodo, kad ten tuo remiantis ir išrenkami tie įdomiausi įrašai. Tad ir sakau, kad užtenka geros antraštės ant kurios visi pakibtų, turinys visiškai nesvarbus.
Gaila, bet blogoramų dingimas ir mane paveikė. Tiesą sakant, pagrindinę prenumeratorių auditoriją susidariau, kol dar buvo gyvos blogoramos.
Bet, po galais, neieškau vien tik lankomumo, o blogeriai.net pastaruoju metu visai vengiu. Galima rasti įdomių tinklaraščių ir kitais būdais: pavaikščioti po tinklaraštininkų duodamas nuorodas, pažiūrėti, ką komentatoriai gero rašinėja ir pan.
Pilnai pritariu “piktam gnomui” Jei jau turi nuomonę tai ir sakai ją, o ne vynioji į vatą, kažkaip kvailokai atrodytu jei žmogus savo blogo komentaruose dar teisintusi dėl jos.
Asmeniškai blogų ieškodavau per google: dominanti tema + žodis blogas.
Dar pastebėjau paskutiniu metu bent jau man įdomesni blogai pradėjo rašyti, kokią knygą skaitė, kokį filmą žiūrėjo ar su kuo sumuštinį pasidarė ir kada tokių įrašų 10 iš eilės tik vardan to, kad rašyti… Nebesinori ten grįžti. Tiksliau net nerašo , o kalną foto prideda ir viskas.
Kita vertus čia internetas ir kas ką nori tas tą ir daro
O kiek sumokėjai Džiugui už darbą, kad blogoramos tęstųsi?
Jei būtume visi susimetę, gal ir būtų neužbaigęs to didaus darbo.
Pradžioj buvo liūdna dėl blogoramų, bet ne dėl lankomumo – labiau dėl ten publikuojamų nuorodų. O skaitytojai pas mane augo ir auga ir be blogoramų pagalbos. Nors jų įtaka buvo didžiulė.
Na taip, viskas remiasi į pinigus. Gal ir man reiks imti rašyti apie spausdintuvus ar dar bala žino kokį kepsnį, jei tik už tai gausiu nemokamai pavalgyt
Rašyt už kepsnį jėga
)
O šiaip, ne viskas atsiremia į pinigus – tačiau kai niekas tau nemoka už darbą, o tas darbas tau nebeteikia tokio malonumo kaip anksčiau – koks tikslas jį dirbti? O juk nei vienas Džiugui nepasiūlėm – “mes susimesim, o tu rašyk”