Eternal Sunshine of the Spotless Mind
Kokiu pagrindu mes paprastai einam realybėj susitikti su virtualiais žmonėmis? Dažniausiai tai būna kažkokie bendri interesai, kažkokių bendrų pomėgių sutelktų grupių bendri susitikimai. Tokiu atveju netgi labai verta perkelti tokius žmonas realybėn. Niekada nežinai, kieno pagalba gali tau praversti, niekada nežinai, kam prireiks būtent tavo pagalbos.
Dar galima, kaip pavyzdį paimsiu seną mano situaciją, susitikti žmogų vien dėl to, kad pasiskolintume kokią nors įdomią knygą, kurią norėjome perskaityti arba kažkas rekomendavo, tačiau jos niekur neradom. Arba neieškojom. Tokios iš virtualaus pasaulio į realų perkeltos pažintys irgi naudingos bei smagios. Be to, kaip buvo mano atveju, gali peraugti į pusantrų metų pakankamai gražią draugystę.
Kitu atveju galima elgtis kaip paaugliams ir susižavėti kokia nors priešingos lyties asmenybe. Taip irgi buvo man. Susižavėjau visomis tos mergaitės charakterio savybėmis, telefonu kalbėdavomės valandų valandas. Jaučiausi kaip koks įsimylėjęs žmogus tuo pat metu jausdamasis kaip tikras kvailys. Bet kuriuo atveju, tai irgi gali būti priežastis susitikti, tikintis kažko didelio.
Dabar į galvą nešauna joks kitas susitikimo scenarijus, tačiau tikiu, kad jų yra gerokai daugiau nei šitie trys. Taigi, ar verta virtualius žmones perkelti į realybę? Pirmu atveju tikrai verta, esant progai, visada eisiu susitikt su bendrų pomėgių turinčiais žmonėmis. Ir visai nesvarbu, kad nejaukiai jaučiuosi, kai aplinkui yra daug nepažįstamų žmonių.
Lygiai taip pat, mano manymu, verta susitikti su žmogumi, kuris gali tau kažkuo padėti, arba tu jam gali kažkuo padėti. Kaip sakant, ranka ranką plauna. Jei kokia nors pusnuogė pana parašytų man, Arvydai, žinau, kad nusipirkau veidrodinį fotoaparatą, tačiau tau trūksta praktikos, einam, pafotografuosi mane, sutikčiau nedvejodamas. Kas žino, gal vėl tai peraugtų į kokius smagesnius santykius. O jei ne, būtų praktikos naudojantis tuo fotoaparatu.
Trečiu atveju, kai susižavima kitu asmeniu, yra daug skirtingų nuomonių. Dabar jau aš turiu ir savąją. Jei susižavimą iš abiejų pusių, vertėtų susitikti labai greitai, o ne laukti, kol pasitaikys geresnė proga. Kitaip viskas gali pasisukti priešinga kryptimi, nei buvo tikėtasi prieš tai. Ypač kai tas kitas žmogus ima rodyti du veidus. Tiksliau, kai visiškai nežino ko nori, o padėti apsispręsti neleidžia irgi. Taip yra daug kartų lipama į tą pačią upę ir lygiai taip pat sušlampama. Gaila, kad ne visi tai supranta ir mielai grįžta pasiimti savaitės laimės bei metų skausmo. Šiuo atveju susitikti neverta. Netgi, labai galimas dalykas, neverta tęsti ir virtualaus bendravimo.
Visi alpinistai nori surasti viršukalnę, kurios nebūtų niekas kitas radęs. Jie nesidžiaugia, jei viršukalne tenka dalintis dar su keliais alpinistais. Tikriausiai visi suprato, kad šitas įrašas yra apie tą trečią situaciją. Ir apie žmones, kurie sako vieną, o daro visai kitą. Gaila, kad patikėjau.
Prigęsta šviesos. Uždanga ima leistis. Komanda pradeda surinkinėti dekoracijas. Pro užuolaidos kraštą jau dairosi valytojas.
Nuo scenos nuleidusi galvą nulipa kalbėjusi nuoskauda. Tai buvo paskutinis spektaklis.
Loading ...
Kuo ilgiau užtrunka virtualus bendravimas, tuo labiau mažėja tikimybė, kad realus susitikimas išvis ivyks. Ypač žalingi tie ilgi pokalbiai telefonu. Žonės prišneka pačių įvairiausių dalykų, o kai artėja laikas tiktis, išsigąsta: “Aš gi iš tiesų netoks”, “Neatitiksiu kito lūkęsčių” ir pan. Taigi dažniausiai neįvyksta net pats pirmas susitikimas.
Pašnekėjau kaip kokia ekspertė
Nenusimink, Arvydai, nesugadintas tu dar vaikas matosi, juk gyveni ir mokais! ;D
Nenusimenu, viskas tvarkoj. O dėl to nesugadinto vaiko… Kažkodėl norėčiau būti sugadintas
Meh… Tai kaip suprantu ir pamatus “iskapstei”?
Uzuojauta.
Ne, Eugenijau, pamatai liko, tiesiog statomas iš naujo pastatas ant jų jau kitoks
Nežinau ar geresnis, ar blogesnis. Ateis laikas, pamatysiu. Tiesiog viskas dabar smarkiai kitaip
Mano atveju perkelti virtualia draugyste i realia buvo verta.
Jau 4.5 metu kaip esu kartu su savo zmogumi 
Sakoma, kas nerizikuoja, tas negeria sampano…Matyt, yra kazkiek tiesos 
Aš irgi du kartus ją perkėliau sėkmingai – vieną kartą draugavau pusantrų metų, kitą kartą – daugiau nei du. Tačiau abi jos nepriklausė tai trečiai kategorijai. Su pirmąja susitikau pasiskolint knygos, su antrąja bendrų pomėgių turinčių piliečių tūse
Surašyta puikiai
O kaip teisingiausiai elgtis – vienas dangus težino.
Daug kas nuo bendraujančių asmenybių nuoširdumo priklauso, nes ne visi interneto suvestieji kuria specialius įvaizdžius. Kiti bendrauja taip, kokie jaučias iš tiesų (bent jau mintyse)… gal tik tos mintys kartais neatitinka pirmojo realybės įspūdžio ir bendravimo manierų, todėl susitikus neretai nutvilko ledo gabaliukais.
Bet tai ne iš piktos valios. O kartais, sulig laiku, nusišlifuoja pirmasis šaltas dušas, prisijaukinam.
Visai kaip realiame gyvenime, kai pamažu pamėgstam kur nors šalimais šmėžuojančią gėrio fėją
Vakari! Noriu gėrio fėjos!
Senokai bemačiau tave tokį su sujaukta galva ir emocijomis :] Atrodo pagaliau paragavai laimės ir UK, bet po truputį patiekalą kažkas atima..
Nepraraskim optimizmo, ponaiti!
Jeigu bendraujama virtualiai ir tai daroma mąstant, tuomet pažinties tęstinumas visada būna sėkmingas. Nebent yra polinkis gyventi vizijomis, siekiama kažko labai aukščiau nei pats gali būti. Nors būti galime visokie.
Tarp kitko, Arvydai, nesugadintų vaikų nereikia bijoti, tiksliau tokiu būti, nes būtent tokį tave ir pamils/myli.
Juk susigadinti mokam visi.
(Tavo mama dėl to nesidžiaugtų!:D)
Pamils ir mylės visokį. Ne tik nesugadintą.
Na mes tikriausiai suvokiam visi, kad epitetas “nesugadintas” čia mano vartotas kiek kitokia linkme.
Žmogus, praėjęs ugnį ir vandenį – daugiau patyręs, žinantis kaip mylėti kitą, save pasaugoti ir kitam patarti, tikrai nėra menkesnis už “Nesugadintąjį” .
Ir kiekviena mama manau linkėtų savo vaikui mokytis iš savo beigi kitų klaidų, tobulėti ir kaupti patirtį, kuri oi kaip praverčia
Daug išminties yra tavo žodžiuose
Dėkui.
salyginis dalykas verta ar ne…..anksciau visada galvodavau,kad neverta…..juk virtualioj erdvej gali but bet kuo…….susitikus tenka nusileist ant zemes……
bet niekada nesakyk niekada….:)
buna,kad pamilsti neisore ,ovidu…virtualiai zmogus atsiskleidzia….real tam prireikia laiko
Taip, tiesa, tačiau nelabai teisinga būtų teigti, kad visi žmonės virtualiai kitokie nei realybėje. Pvz turint galvoje mane, tai realybėj esu ne ką mažiau šiknius nei čia. Lygiai taip pat pažįstu ne vieną žmogų, kurie nesiskiria. Esu susitikęs su žmonėm iš interneto, kai kuriais nusivyliau, kai kurie nusivylė manim. Tačiau su kai kuriais iki šiol bendrauju gana artimai. O jei jau nemeluot visiškai, tai tik geriausias draugas yra atėjęs iš realybės, o kiti “geriausi draugai” jau buvo perkelti iš interneto ar surasti per jau perkeltus ir realiais tapusius draugus. Mano manymu, verta, jei abu žmonės to nori.
as neteigiau,kad visi
o ziurint kitu kampu, pati esu panasioj situacijoj su internetiniais radiniais kaip ir tu 