
Kuo daugiau Snieguolių ir mažiau rūbų, tuo geresnės Kalėdos.
Prieš keletą dienų kalbėjausi su savo darbo grafiką sudarančiu vadovu. Stengiasi žmogus iš paskutiniųjų, kad padarytų visiems palankias sąlygas dirbti šventiniu laikotarpiu. Žinia, dauguma nori su šeimomis pabūti ar bent jau su draugais prisigerti. O va aš pasiprašiau leisti man dirbti tiek per Kūčias, tiek per Kalėdas bei antrą jų dieną.
Matot, gerbiamieji, man Kalėdos nėra tokia šventė, kokią piešia dauguma žmonių. Iš tiesų tai tėra didžiausia apsimetėlių ir veidmainių šventė, per kurią vieni durneliai perka dovanas kitiems durneliams. Būtų viskas lyg ir tvarkoje, jei tos dovanos nebūtų perkamos žmonėms, kurie net nepatinka.
Naują keptuvę uošvei, kuri galėtų degt pragare, bet dabar gi Kalėdos, todėl perkame arba už kokio prekybos centro surinktus kuponus gauname naują kepimo įrankį. Su uošviu nesikalbėjome nuo anų metų švenčių. Ai, dzin, tebūnie jam naujas žadintuvas, nes anas, kur dovanojom pernai, tikriausiai jau sugedo.
Tėvams tikriausiai reiktų kažko didesnio. Visgi mama. Ir visai nesvarbu, kad neskambiname ištisais mėnesiais, jei gyvena kur tolėliau. Tai gal skalbimo mašiną? Televizorių? Viską jie turi. Tai gal kokią pagalvę iš televizijos reklamos, kur dvi perki, dvi nemokamai duoda. Gi tas kitas dvi galima kažkam kitam padovanot, kad nereiktų atskirai pirkt.
Merginai? Čia jau paprasta – dar vieną pliušinį žaislą kaip ir kiekviena kita proga. Svarbu ne rožinį, nes rožiniai skirti tik Valentino dienos progai. Vaikinui? Megztinį mama arba močiutė padovanos, vadinasi, negerai. Va, čia ir įkišim tas dvi papildomas pagalves! Vaikams tik paprasta – pripirkai žaislų, PlayStation 4 ar dar kokią šiuolaikinę jiems reikalingą nesąmonę ir jie mylės jus dar vienerius metus.
Žodžiu, jokio skirtumo ką kam dovanoti: radijo bangomis valdomą malūnsparnį, dar vieną statulėlę į sekciją, megztas kojines, marškinėlius su užrašo “Laisvę Tadžikistanui”, Šarmos knygą ar dar kokį kitą bevertį šūdą. Svarbu gi parodyti, kad “va kaip mes jus mylim, nepamiršom, padovanojom kažką, ko jums tikrai nereikia, bet pas mus buvo užsilikę”. Kaip kad ir mano brolis darbe keitėsi dovanomis. Gavo prie sienos sukamą lentyną gėlėms. Spėju, Kalėdų seneliui rašydamas laišką ne visai tokios dovanėlės prašė.
Tai gal tiesiog imkim ir padarykim kokią nors pasaulinę akciją – padovanokim vienas kitam kojines!
O gi žinot, lietuviai baisiai svetingi – net jeigu jūsų namiškiai gavo pagalvę ar Statkevičiaus vaizduotės vaisiais padabintą matriošką – būtinai būsit pavaišinti kokiu tauriuoju gėrimu. Neaišku tik ko gausit, nes vieniems taurusis gėrimas – alus, kitiems – “Šaltupys”, pas trečius galima gauti ir padoraus už greitą kreditą* nusipirkto brangaus brendžio. Nesvarbu, ką padovanojot, būsit prigirdyti ir aplaistyti visaip. Tik su jaunimu kitaip. Dažnas per tokias šventes geria tiek lyg ruoštųsi pavirst kupranugariu ir pereiti Sacharą.
Tačiau viskas čia gerai. Tiek dovanos, tiek dovanų laistymas, tiek vėmimas apsikabinus (čia negerai, jei esi britas, mat Anglijoje per metus vidutiniškai keturi britai susiskaldo kaukoles į klozetus bevemdami). Ne todėl man Kalėdos nepatinka, ne todėl aš jų nešvenčiu, ne todėl su Užkalniu nesikonsultuoju dėl šių metų kalėdiniam stalui tinkančio vyno.
Kalėdose man nepatinka apsimetinėjimas, kad viskas gerai. Tėvai klykia ant vaikų, daužo juos pagaliais, diržais, kumščiais ar dar kuo, nuolat girtauja. Vaikai bėga iš namų, trainiojasi gatvėmis, daro bet ką, ko negalima, net velniop siuntinėja tėvus ir rėkia kaip jų nekenčia, vagia pinigus iš piniginės. Už ką vėl yra pridaužomi. O tada, pyst, ir ateina Kalėdų metas. Prie Kūčių stalo sėdi ta pati šeima su mėlynėmis nusėstais snukiais ir apsimeta, kad viskas gerai.
O kitam rytui išaušus ir vėl bus viskas kaip buvo anksčiau. Nes jau nebe Kalėdos, o tik per Kalėdas viskas turi būti gerai, tik per Kalėdas negalima rėkti ir trankytis, tik per Kalėdas reikia apsimesti, kad myli tuos, kuriuos keiki kitomis dienomis.
Ramybės jums. Gerų švenčių.
* Greitas kreditas geriausiomis sąlygimis – Pipedijos kreditas.