To: as-kalbu@tu-tik-klausykis.co.uk
Subject: do you feel hollow?
————————————————————
Labas, kad ir kas bebūtum,
rašau tau tušinuku laišką, nes noriu pasakyti, kad patinki man. Žinau, kad tau neaišku, kam patinki, tad šiek tiek prisistatysiu, kad suprastum, kas čia toks simpatizuoja tau. Nebijok ir lėtai skaityk toliau.
Už devynių jūrų ir devynių kalnų gyveno mano tėvai ir jie kartais vienas kitą pakibindavo. Va taip vieną sykį prisikibinę, išgirdo vaiko klyksmą. Taip nutiko senų senovėj, maždaug prieš 25 metus. Nesu dėl to įsitikinęs, tačiau visai įmanomas dalykas, kad būtent dėl to man dabar yra 25 metai. Šitas skaičius padidėja kiekvienų metų kovo 9tą dieną.
Vos tik taip nutiko, visi ėmė ginčytis koks vardas man gali tikti. Močiutė sakė, kad reikia mane pavadinti Arūnu, o krikštatėvis galvojo, kad man tikrų Dominyko vardas, nes rimuojasi su žodžiu “darbininkas”. Mano tėvai ne iš kelmo spirti, tad įtiko visiems pavadindami mane Arvydu. Tikriausiai Sabonio garbei, kad ir kokia kvaila šita mintis bebūtų.
Nedaug labai į aukštį teužaugau nuo žemės per tą vaikystės laiką, tad ir mane tokiu ilgu vardu nustojo. Ėmė draugai sakyti ne Arvydas, o tiesiog Vy. Dar buvo laikai, kai vadino kiškiu, žoduku, dantuku ir fėja. Dabar gi mane vadina gnomu ir troliu.
Išsigandau to, kad taip smarkiai trumpina vardą ir pabėgau į svečias šalis. Dabar atkakliausieji mane gali rasti rytinėje Londono dalyje, Forest Gate rajone. Čia gi niekas mano vardo netrumpina. Tačiau troliu ir gnomu irgi nebevadina, tad taip vadinuosi pats, kad nepamirščiau, kas iš ties esu.
Nors šiaip ir esu piktas, noriu būti geras gnomas. Ne visada tai pavyksta, tačiau dabar turiu labai malonų užsiėmimą – statyti naują pilį. Ne kieme iš LEGO kaladėlių ant pusmetrio aukščio žemių krūvos. Pilies pamatus nutiesiau ant kovo mėnesio atostogų, o sienas pastačiau gyvenimo aukščio. Tiesa, čia buvo šiek tiek anksčiau. Pamatai subyrėjo, bet rasiu kur statyt naujus. Ir dar noriu būti brazilu.
Per savo gyvenimą esu daug patyręs: žinau, ką reiškia sisioti į lovą, arklio traukiamame vežime gulėti ir trankytis į dugną, kai arklys lekia šuoliais per duobėtą, o gal žolės kupstais apaugusią prievą, vidury nakties eiti ieškoti neaiškaus 99 namo Laisvės prospekte, nes kažkas internete pasakė, kad liūdna, žinau, ką reiškia parėjus su draugu iš pasivažinėjimo parduotuvės vežimėliais po tuščią “Akropolio” stovėjimo aikštelę užmigti virtuvėj ant makaronų pakelio, žinau, ką reiškia šokti nuo 7 metrų aukščio tramplyno į vandenį veidu bei pilvu žemyn, žinau, ką reiškia vogti braškes naktimis ir močiutės daržo, žinau, ką reiškia gulėti psichiatrinėje ligoninėje vien dėl to, kad nenorėjau į tą kariuomenę. Daug žinau. Ir dar daugiau papasakoti galiu, tik kad nėra kas įdėmiai klausosi.
Todėl kviečiu tave į pasimatymą, kad ir kas tu bebūtum.
- - -
Visada tavo,
piktas gnomas Arvydas
Loading ...