Kas čia rašoma?

Taigi, šio kvailoko puslapio esmė yra tikrai kvailoka. Apie save rašyti neįdomu – pats viską žinau, kitiems pasakoju, jei jau paklausia, apie kitus – nesinori – mlin, dar supyks, nepatiks, ar šiaip ką… Tai ir rašau apie kvailokus dalykus, kurie nei apie mane, nei apie kitus. Taip geriausia ir geriausia, ir dantims mažiau kenkia.

Būčiau ypač dėkingas, jei kas nors praneštų apie gramatines ar logines klaidas tekstuose – kartais rašau tikrai labai pavargęs, o tada neitin idealiai rašosi. Nors man niekada idealiai nesirašo. Ir čia jau stiliaus klaida. Bent jau atrodo.

Taip pat bet kuris įrašas rašomas spontaniškai. Parašomi sakiniai niekada neskaitomi dar kartą, norint patikrinti klaidas ar stilių. Tiesiog parašomas tekstas, o jei norima ką nors pridurti, naujas sakinys priduriamas gale. Dėl šitos priežasties tekstai gali būti nerišlūs, tačiau aš ir nesiekiu rišlumo. Man patinka skaityti kitų žmonių blogus, o ne savąjį.

Kaip tokioje dainelėje “vieną kartą per Velykas atsitiko toks dalykas”, taip ir čia, atsitiko toks dalykas, kad ėmė mano mūza ir pradingo. Nebesigirdi jau balso naktimis ir šiaip nebėra kas įkvepia. Teks pačiam pabandyti padaryti taip. O kol nėra nieko panašaus, rašysiu apie Baltaragio malūną ir jo girnapuses.

Tarp kitko, jeigu kas nors parašyta kaip faktas, tai dar nereiškia, kad tai ir yra faktas. Mėgstu pasakoti istorijas, vogti kitų žodžius ir panaudoti juos kaip savo, išgalvoti nebūtus dalykus ir prisiekinėti, kad pats ten dalyvavau. Kas nori, tas supranta. Kas pažįsta bent kažkiek, tas sugebės atsirinkt sau kažką ir iš nuotrupų pasistatyti sau teisybės pilį. O kol kas deduos sau molines plytas ir kreidą užantin ir murmu panosėj istorijas. Maža kas, gal atsiras kas besiklausys…

Ir dar vienas dalykas. Rašau labai nereguliariai. Labai labai nereguliariai. Galiu per dieną kelis kartus ką nors parašyt, galiu ir mėnesį tyloje sėdėt. Tad, kantrybės, mano vaikai.