
Mayank Bhatnagar
Pagalvojau, čia gi antras iš eilės piktas įrašas. Ar tik nebus piktas gnomas Arvydas visai susenęs? Argi koks nors padorus gnomas, kuriam vos 25 sukakojo, galėtų kaip tik per savo gimtadienį rašyt tokią nesąmonę? Ne, nemanau. Rodos, negerai kažkas su juo. Visą vakarą laksto su tos kvailos trys viename kavos puoduku ir sumuštiniu, kuris netgi neprimena sumuštinio – dvi batono riekės, o tarp jų styro keturios brolio pirktos rūkytos dešrelės. Nors, rodos, jis net viso to nekenčia šiandien.
Viskas prasidėjo nuo to, kad gnomą pažadino SMS žinutė. Pasirodo, jų buvo visos trys, tik kažkaip anos ankstesnės dvi atėjo šiek tiek tyliau. Ne, iš tiesų, nuo to gnomas tik pabudo, o viskas prasidėjo nuo to, kad į jo el. pašto dėžutę atkeliavo laiškas iš kažkokio keisto adreso, kuriame pasakojama, kad piktas Arvydas yra labai svarbus jų klientas, kaip jie džiaugiasi tokį turėdami, kiek laimės jam šita svarbia proga linki… O apačioj parašyta, kad žinutė yra sugeneruota automatiškai, todėl niekam į ją atsakyti nereikia. Gnomas atrašė tris populiarius žodžius. Po to dar pridūrė, kad atsakymą gnomas irgi automatiškai sugeneravo, tad atsakyti irgi nebūtina.
Piktas gnomas Arvydas niekada nemėgo sveikinimų. Ir dovanų nemėgo. Tačiau, kad ir koks nekoks jis bebūtų, suprato, kad nuo viso to nepabėgs, tad visada įsirėžęs sutikdavo visokio gėrio bangą. Jei matėt antrą “Žiedų valdovo” dalį, tikriausiai pamenat kaip smarkiai buvo įsirėžę entai prieš vandens srovę, kai išgriovė užtvanką bepuolant Izingardą. Va panašiai ir gnomas būna kasmet įsirėžęs. O šiemet dar daugiau – gi jubiliejus!
Po to piktas gnomas ėjo į paštą. Reikėjo dėžutę nupirkt. Pakeliui apipuolė jį parazitai, bet gnomas tokius parazitus mėgsta. Ir visai džiaugiasi, jei kokie apninka jį. Bet nuėjus į paštą, piktas gnomas prisipirko dėžių, popieriaus, plėvelės su tais smagiais oro burbuliukais ir dar bala žino ko. O tada prisiminė, kad pamiršo namie kuprinę. Ot žioplys! Akivaizdžiai matosi, kad sensta. Jis tiesiog nekenčia pamiršti namie kuprinę ir po to viską nešti namo. Krūvą visko. Gerai, kad bent parazitai apnikę buvo.
O ar jūs kada nors matėt, kaip piktas gnomas Arvydas siunta, kai pamato, kad arbatos maišeliai neturi virvutės? Tada jis tiesiog siunta, šokinėja, trypia ir niekam vėl nebeduoda keksiukų. Taip smarkiai jis nekenčia arbatos maišelių be virvučių. Tačiau už tai jis dar labiau nekenčia arbatos šaukštelių, kurie neturi anei plastikinio, anei medinio kotelio. Kaip jis nekenčia, kai pamiršęs palieka tokį šaukštelį karštoj arbatoj! Tada jis jau nieko niekam nebeduoda. Ir dar labiau šokinėja. Iki pat stalo viršaus. Kad jūs pamatytumėt!
Dar jis nekenčia to, kad jau penktą kartą pirkdamas ausines pasitikėjo visais “Senukų” darbuotojų informacinio lygio konsultantais ir vėl negali mėgautis pakankamai garsia muzika. A! Arvydas visada norėjo gerų ausinių, kurių negalėtų net ant ausų išlaikyt, kai pasigarsintų mėgstamą muziką. Tokios jos garsios turėtų būti! Nekenčia jis dabartinių ausinių! Gaila, kad parazitai tylūs. Nekompensuoja ausinių garsumo trūkumo.
Matot, koks neigiamas šiandien tas piktas gnomas Arvydas! Sensta! Nupirkit kas nors jam gerą avienos kebabą ir labai garsias ausines jubiliejaus proga, nes iki Kalėdų dar toli.







Beeidamas gatve mažas piktas gnomas Arvydas pamatė autobusų stotelėje dvi tarpusavy besišnekučiuojančias panas. Abi buvo skirtingos. Tada jis pagalvojo: